2026 m. liepos 15 d. Journal of the American Academy of Orthopaedic Surgeons numeryje paskelbta dviejų minimaliai invazinių Achilo sausgyslės plyšimo rekonstrukcijos metodų analizė. Tyrime „Midsubstance SpeedBridge“ (MSB) metodas buvo susijęs su mažesne bet kurios pooperacinės komplikacijos rizika nei perkutaninė PARS sistema, tačiau MSB grupėje dažniau registruotas kulno skausmas.
Achilo sausgyslės plyšimo gydymo dilema
Achilo sausgyslė jungia blauzdos raumenis su kulnakauliu ir yra svarbi atsispyrimui einant, bėgant ar šokant. Ūmus plyšimas dažnai ištinka sportuojant, tačiau gali pasitaikyti ir kasdienėje veikloje. Gydymas pasirenkamas individualiai: taikoma funkcinė imobilizacija ir ankstyva reabilitacija arba chirurginis sausgyslės galų sujungimas.
Operacija gali sumažinti pakartotinio plyšimo tikimybę tam tikroms pacientų grupėms ir padėti tiksliai atkurti sausgyslės ilgį, bet kelia žaizdos, infekcijos, nervo pažeidimo ir trombozės riziką. Minimaliai invaziniai metodai sukurti siekiant mažinti minkštųjų audinių traumą, palyginti su tradicine atvira rekonstrukcija.
Kuo skiriasi PARS ir MSB?
PARS sistemoje per nedidelį pjūvį specialiu kreiptuvu sausgyslės galuose išvedami keli siūlai, kuriais galai suartinami. MSB taip pat naudoja PARS tipo kreiptuvą proksimalinei sausgyslės daliai, tačiau distalinė fiksacija atliekama dviem inkarais kulnakaulyje. Taip įtampa perkeliama į kaulą, apeinant tiesioginį distalinio sausgyslės galo fiksavimą.
Abu metodai siekia tvirto sujungimo per mažą pjūvį ir sudaro sąlygas ankstyvam funkciniam gydymui. Vis dėlto skirtingas siūlų ir inkarų išdėstymas gali keisti komplikacijų pobūdį. Iki šiol nebuvo aiškaus sutarimo, kuris minimaliai invazinis metodas saugesnis.
Kaip atliktas tyrimas?
Vieno centro retrospektyvinėje analizėje peržiūrėti 434 pacientų, operuotų 2018–2023 m., duomenys. Atmetus atvirus sužalojimus, kartu buvusius lūžius, sausgyslių perkėlimus, tendinopatijas, atviras rekonstrukcijas ir kitus kriterijų neatitikusius atvejus, galutinei analizei liko 316 pacientų.
PARS metodu operuoti 212, o MSB – 104 pacientai. Tyrėjai vertino giliųjų venų trombozę, plaučių emboliją, pakartotinį plyšimą, paviršines ir gilias žaizdos komplikacijas, blauzdinio nervo šakos pažeidimą, pakartotinę operaciją ir kulno skausmą. Statistinė analizė koreguota pagal lytį, amžių, kūno masės indeksą, diabetą ir turniketo naudojimą.
Ką parodė rezultatai?
Bendras visos minimaliai invaziniu būdu operuotos grupės chirurginių komplikacijų dažnis buvo 7,9 proc. MSB grupėje bent viena komplikacija registruota 3,8 proc., PARS grupėje – 9,9 proc. Po statistinės korekcijos MSB buvo susijęs su maždaug 70 proc. mažesne bet kurios komplikacijos santykine rizika.
Atskirų komplikacijų skirtumai buvo maži. PARS grupėje pakartotinis plyšimas nustatytas 1,9 proc., MSB grupėje jo nebuvo. Paviršinės žaizdos komplikacijos sudarė 2,8 ir 1,9 proc., gilios – 1,4 ir 1,0 proc. Pakartotinės operacijos prireikė po 3,8 proc. abiejų metodų procedūrų. Visi penki užregistruoti jutiminio nervo pažeidimai iki paskutinės apžiūros išnyko be liekamųjų neurologinių padarinių.
MSB turėjo ir nepalankų signalą: paskutinio stebėjimo metu kulno skausmą nurodė 8,6 proc. šios grupės ir 1,9 proc. PARS pacientų. Tai gali būti susiję su kulnakaulyje naudojamais inkarais, tačiau retrospektyvus tyrimas negali patikimai nustatyti priežasties.
Kodėl išvadas reikia vertinti atsargiai?
Pacientai nebuvo atsitiktinai paskirti į gydymo grupes, o operacijos atliktos viename centre. Technikos pasirinkimui galėjo turėti įtakos chirurgo patirtis, paciento anatomija, aktyvumas ar kiti duomenyse nevisiškai užfiksuoti veiksniai. Grupės taip pat buvo nevienodo dydžio, o retos komplikacijos riboja statistinį tikslumą.
Tyrimas nelygino operacijos su šiuolaikiniu neoperaciniu funkciniu gydymu ir neatsako, kam apskritai būtina operacija. Achilo sausgyslės plyšimo gydymas priklauso nuo plyšimo vietos, tarpo tarp galų, paciento amžiaus, ligų, rūkymo, sportinių tikslų ir galimybės laikytis reabilitacijos programos.
Pooperacinį rezultatą lemia ne tik pasirinkta siūlų ar inkarų sistema. Svarbu saugoti žaizdą, laikytis nurodyto pėdos padėties ir apkrovos režimo, laiku pradėti kontroliuojamus judesius bei nuosekliai stiprinti blauzdą. Per ankstyvas nekontroliuojamas krūvis gali pakenkti rekonstrukcijai, o pernelyg ilga imobilizacija skatina sąstingį ir raumenų silpimą. Reabilitacijos protokolas turi būti suderintas su operavusiu ortopedu traumatologu ir kineziterapeutu.
Pacientui reikėtų skubiai kreiptis, jei didėja žaizdos paraudimas ar išskyros, pakyla temperatūra, staiga sustiprėja blauzdos skausmas, atsiranda dusulys arba naujai sutrinka pėdos jutimas. Kulno skausmas po MSB fiksacijos nebūtinai reiškia implanto problemą, tačiau užsitęsusį skausmą turi įvertinti specialistas. Kartais reikia koreguoti avalynę, krūvį ar reabilitaciją, o retais atvejais – tirti inkarų dirginimą.
Praktinė žinia
Abi minimaliai invazinės technikos šiame tyrime pasižymėjo nedideliu sunkių komplikacijų dažniu. MSB gali mažinti bendrą komplikacijų riziką, tačiau galimas didesnis kulno skausmas turi būti aptartas su pacientu. Galutinį pasirinkimą turėtų lemti ne vien implantų sistema, bet ir chirurgo patirtis, audinių būklė bei nuoseklus pooperacinis krūvio didinimas.
Ateities randomizuoti daugiacentriai tyrimai turėtų palyginti ne tik komplikacijas, bet ir jėgos atkūrimą, grįžimą į sportą, paciento vertinamą funkciją bei gydymo kainą.
Šaltinis: Peabody JJ ir bendraautoriai. Complications Following Minimally Invasive Achilles Rupture Repair. Journal of the American Academy of Orthopaedic Surgeons, 2026 m. liepos 15 d.
Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia ortopedo traumatologo konsultacijos.