Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) dažniausiai diagnozuojama tik tada, kai žmogus jau pastebi progresuojantį raumenų silpnumą, kalbos ar rijimo sunkumus. Tuo metu dalis judinamuosius neuronus pažeidžiančių procesų jau būna įvykę. Naujas JAV Nacionalinių sveikatos institutų remtas tyrimas rodo, kad kraujyje esančių baltymų derinys ateityje galėtų padėti numatyti, kada didelę genetinę riziką turinčiam žmogui gali pasireikšti pirmieji ligos požymiai.
Ilgalaikis retos pacientų grupės stebėjimas
Tyrėjai pasinaudojo beveik du dešimtmečius vykdomo „Pre-fALS“ projekto duomenimis. Jame stebimi žmonės, turintys su ALS susijusių genetinių variantų, tačiau tyrimo pradžioje dar nejaučiantys simptomų. Tokia grupė mokslui itin vertinga: galima analizuoti mėginius, paimtus gerokai prieš ligos pradžią, ir palyginti juos su vėlesniais pokyčiais.
Iš viso analizuoti 137 dalyvių kraujo plazmos mėginiai. Per stebėjimo laikotarpį 33 žmonėms atsirado klinikinių ALS arba frontotemporalinės demencijos požymių. Naudodami didelio našumo proteomikos metodą mokslininkai vienu metu išmatavo daugiau kaip penkių tūkstančių baltymų koncentraciją ir ieškojo pokyčių, kurie prasidėtų dar iki simptomų.
Devyniolikos baltymų signalas
Pradiniame etape nustatyti 92 baltymai, kurių kiekis skyrėsi žmonėms prieš pasireiškiant ligai. Vėliau, taikant mašininio mokymosi metodus, atrinktas 19 baltymų rinkinys, geriausiai prognozavęs artėjantį simptomų atsiradimą laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Tarp jų buvo ir neurofilamentų lengvoji grandinė, arba NfL – nervinių ląstelių struktūrinis baltymas, jau anksčiau sietas su neuronų pažeidimu.
Modelis galėjo apskaičiuoti simptomų pradžios laiką su vidutine maždaug 18 mėnesių paklaida. ALS tyrimų srityje tai svarbus žingsnis, nes iki šiol net žinant genetinį variantą būdavo labai sunku pasakyti, ar liga prasidės po metų, po dešimtmečio, ar apskritai nepasireikš.
Kodėl ankstyvas laikas toks svarbus?
ALS pažeidžia motorinius neuronus, kurie iš galvos ir nugaros smegenų perduoda signalus raumenims. Šios ląstelės ilgainiui žūsta, o prarastos funkcijos atkurti kol kas nepavyksta. Todėl mokslininkai tikisi, kad gydymas, pradėtas biologiniams pokyčiams jau vykstant, bet simptomams dar nepasirodžius, galėtų atitolinti ligos pradžią arba sumažinti jos sunkumą.
Vienas tokio požiūrio pavyzdžių – vaistas tofersenas, skirtas konkretaus SOD1 geno variantą turinčiai ALS pacientų grupei. Šiuo metu ATLAS tyrime vertinama, ar jį pradėjus vartoti dar iki simptomų galima atidėti ligos pasireiškimą. Patikimesnis kraujo testas galėtų padėti pasirinkti tinkamiausią momentą įtraukti žmogų į prevencinį tyrimą.
Tai dar nėra įprastas diagnostinis tyrimas
Naujųjų rezultatų nereikėtų suprasti kaip jau paruošto testo, kurį galima atlikti poliklinikoje. Pagrindinė tyrimo grupė buvo nedidelė ir daugiausia sudaryta iš šeimų, kuriose žinoma paveldima ALS rizika. Dauguma ALS atvejų nėra aiškiai paveldimi, todėl būtina patikrinti, kaip baltymų rinkinys veikia įvairesnėje populiacijoje.
Tyrėjai gavo panašų signalą ir analizuodami Jungtinės Karalystės biobanko duomenis, tačiau šis patvirtinimas turi metodinių ribotumų. Prieš klinikinį naudojimą reikės nepriklausomų, didesnių tyrimų, standartizuotų laboratorinių metodų ir aiškaus atsakymo, ką gydytojas bei pacientas turėtų daryti gavę padidėjusios artimos rizikos rezultatą.
Svarbūs ir etiniai klausimai
Prognozuojantis testas gali suteikti galimybę dalyvauti tyrimuose ir planuoti gyvenimą, bet kartu sukelti didelį nerimą. Ypač sudėtinga, jei veiksmingos prevencijos dar nėra arba prognozė turi pusantrų metų paklaidą. Todėl ateityje tokie tyrimai turėtų būti atliekami kartu su genetiniu konsultavimu, aiškiu informuotu sutikimu ir psichologine parama.
Žmonėms, kurie neturi ALS simptomų ar žinomo šeiminio genetinio varianto, šiuo metu nėra pagrindo savarankiškai ieškoti NfL ar kitų baltymų tyrimų. Jeigu šeimoje buvo keli ALS atvejai, tinkamiausias pirmas žingsnis – neurologo arba klinikinio genetiko konsultacija, o ne komercinis tyrimas be specialistų paaiškinimo.
Naujiena svarbi tuo, kad ALS tyrimai pamažu juda nuo reakcijos į jau atsiradusius simptomus link galimybės atpažinti artėjančią ligą. Tačiau tik būsimi tyrimai parodys, ar 19 baltymų signalas taps praktišku įrankiu ir ar ankstyva intervencija iš tiesų pakeis ligos eigą.
Kaip tyrimas gali pakeisti klinikinius bandymus?
Prevenciniam vaisto tyrimui reikia žmonių, kuriems liga tikėtina pasireikš palyginti greitai. Jei į tyrimą būtų įtraukiami visi genetinio varianto nešiotojai, daugelis per stebėjimo laiką nesusirgtų ir būtų sunku suprasti, ar vaistas padėjo. Baltymų modelis galėtų atrinkti didesnės artimos rizikos dalyvius, sutrumpinti tyrimus ir sumažinti žmonių, be reikalo gaunančių eksperimentinį gydymą, skaičių.
Kita vertus, prognozės tikslumas turi būti labai aukštas. Klaidingai teigiamas rezultatas gali sukelti ilgalaikį nerimą ir paskatinti rizikingą gydymą, o klaidingai neigiamas – suteikti nepagrįstą ramybę. Todėl prieš diegiant testą būtina iš anksto nustatyti, kokiomis aplinkybėmis jo nauda viršija galimą žalą.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
Skaidrumo informacija: rengiant šią publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo „Mednews.lt“ redakcija. Originali publikacija, kuria remiantis parengta ši naujiena: NIH – „New blood-based biomarkers predict when ALS symptoms will emerge“.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.