GLP-1 receptorių agonistai geriausiai žinomi kaip vaistai nuo 2 tipo cukrinio diabeto ir nutukimo. Nauja realios klinikinės praktikos duomenų analizė rodo dar vieną galimą naudą: diabetu ir periferinių arterijų liga sergantiems žmonėms šie vaistai buvo susiję su mažesne hospitalizacijos, galūnės kraujotakos atkūrimo procedūrų, amputacijos ir mirties rizika, palyginti su metforminu.
Kas yra periferinių arterijų liga?
Periferinių arterijų liga išsivysto, kai aterosklerozinės plokštelės susiaurina kojų ar rečiau rankų arterijas. Raumenys ir kiti audiniai gauna mažiau kraujo bei deguonies. Tipiškas simptomas – blauzdų ar šlaunų skausmas einant, kuris sumažėja sustojus. Ligai progresuojant gali skaudėti ir ramybėje, atsirasti negyjančių žaizdų ar audinių žūtis.
Cukrinis diabetas didina šios ligos tikimybę ir gali pasunkinti jos eigą. Dėl nervų pažeidimo žmogus kartais nepajunta žaizdos, o prastesnė kraujotaka trukdo jai gyti. Infekcija ir audinių pažeidimas gali baigtis amputacija. Be to, periferinių arterijų liga yra bendros aterosklerozės ženklas ir rodo padidėjusią širdies infarkto bei insulto riziką.
Palyginta apie 2100 pacientų
Tyrime naudoti maždaug 2100 suaugusiųjų, kurie sirgo ir 2 tipo diabetu, ir periferinių arterijų liga, sveikatos duomenys. Vieni pradėjo vartoti GLP-1 receptorių agonistą, kiti – metforminą. Mokslininkai stebėjo jų gydymo rezultatus iki penkerių metų ir statistiniais metodais mėgino sumažinti pradinių grupių skirtumų įtaką.
GLP-1 vaistus vartojusių pacientų grupėje rečiau pasitaikė hospitalizacijos, kraujotaką atkuriančios intervencijos, galūnių amputacijos ir mirtis. Tačiau didžiųjų širdies bei kraujagyslių įvykių – infarkto, insulto – ir svarbių inkstų komplikacijų rizika tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.
Kodėl rezultatai atrodo viltingi?
GLP-1 receptorių agonistai mažina gliukozės kiekį kraujyje, apetitą ir kūno svorį. Kai kurių šios grupės preparatų tyrimai jau parodė mažesnę širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką konkrečioms pacientų grupėms. Galimas poveikis uždegimui, kraujagyslių funkcijai ir medžiagų apykaitai galėtų būti naudingas ir kojų arterijoms.
Vis dėlto naujas tyrimas neparodo tikslaus biologinio mechanizmo. Mažesnis amputacijų skaičius gali būti susijęs ne tik su tiesioginiu vaisto poveikiu kraujagyslėms, bet ir su geresne diabeto kontrole, svorio mažėjimu, skirtinga pacientų priežiūra arba kitais neišmatuotais veiksniais.
Stebėjimo tyrimas neįrodo priežasties
Pacientai nebuvo atsitiktinai paskirti vartoti vieną ar kitą vaistą. Gydytojo pasirinkimą galėjo lemti amžius, svoris, inkstų funkcija, ligos sunkumas, draudimas, kaina ir daugybė kitų priežasčių. Net kruopštus statistinis suvienodinimas negali pašalinti visų tokių skirtumų. Todėl tiksliausia kalbėti apie sąsają, o ne įrodytą apsauginį poveikį.
Rezultatus reikėtų patvirtinti atsitiktinių imčių tyrimuose, kuriuose iš anksto numatomi galūnių kraujotakos ir amputacijų rodikliai. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar nauda vienoda visiems GLP-1 preparatams, kokią reikšmę turi dozė ir ar rezultatas išlieka atsižvelgus į kitus šiuolaikinius diabeto vaistus.
Vaistų pasirinkimas turi būti individualus
Ši naujiena nereiškia, kad metforminas tapo blogu vaistu arba kad kiekvienam diabetu sergančiam žmogui reikia GLP-1 preparato. Metforminas tebėra veiksmingas, gerai ištirtas ir daugeliui tinkamas pasirinkimas. GLP-1 vaistai gali sukelti pykinimą, vėmimą ir kitų nepageidaujamų reiškinių, turi kontraindikacijų, o jų prieinamumas ir kompensavimas skiriasi.
Periferinių arterijų liga gydoma kompleksiškai. Svarbiausia mesti rūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, prižiūrėti pėdas, vartoti gydytojo paskirtus trombozę mažinančius vaistus bei dalyvauti prižiūrimoje ėjimo programoje. Kai kraujotaka labai sutrikusi, gali prireikti angioplastikos, stento arba chirurginės operacijos.
Diabetu sergantis žmogus turėtų kasdien apžiūrėti pėdas. Nauja žaizda, odos spalvos pokytis, šąlanti pėda, ramybės skausmas ar negyjanti opa yra priežastys nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Staiga atsiradęs stiprus skausmas, blyški ir šalta galūnė gali reikšti ūminį arterijos užsikimšimą – tuomet būtina skubi pagalba.
Kaip nustatoma kojų arterijų liga?
Gydytojas įvertina pulsą pėdose, odos būklę ir simptomus. Dažnas pradinis tyrimas – kulkšnies ir žasto kraujospūdžio indeksas, palyginantis spaudimą skirtingose galūnėse. Jei rezultatas neaiškus arba planuojama intervencija, gali būti atliekamas ultragarsas, kompiuterinės tomografijos angiografija ar kiti kraujagyslių tyrimai.
Kojų skausmą vaikštant gali sukelti ne tik arterijos, bet ir stuburo, sąnarių, venų ar nervų ligos. Todėl vien pagal simptomą vaistų keisti negalima. Kita vertus, dalis diabetu sergančių žmonių dėl neuropatijos nejaučia tipiško skausmo, tad profilaktinė pėdų apžiūra ir rizikos įvertinimas išlieka svarbūs net nesant nusiskundimų.
Jeigu būsimi tyrimai patvirtins GLP-1 preparatų naudą galūnėms, periferinių arterijų liga galėtų tapti dar vienu veiksniu renkantis diabeto gydymą. Kol kas sprendimas turi remtis jau patvirtintomis indikacijomis, bendra širdies ir inkstų rizika bei paciento galimybėmis.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Vaistų savavališkai keisti nereikėtų.
Skaidrumo informacija: rengiant šią publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo „Mednews.lt“ redakcija. Originali publikacija, kuria remiantis parengta ši naujiena: JAMA – „GLP-1 Medications May Improve Health in People With PAD and Diabetes“.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.