Senstant kai kurios kraujo kamieninės ląstelės įgyja mutacijų ir pradeda gaminti vis didesnę dalį kraujo ląstelių. Šis reiškinys vadinamas klonine hematopoeze. Dažnas žmogus jos nejaučia, tačiau tam tikri klonai siejami su didesne kraujo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Naujas NIH pristatytas tyrimas rodo, kad miegas ir fizinis aktyvumas gali keisti mutacijų sukeliamą uždegiminę aplinką.
Kas yra kloninė hematopoezė?
Kaulų čiulpuose esančios kamieninės ląstelės visą gyvenimą gamina eritrocitus, leukocitus ir trombocitus. Ląstelėms dalijantis, jų DNR kartais atsiranda pakitimų. Jei mutacija suteikia vienai kamieninei ląstelei augimo pranašumą, jos palikuonys gali sudaryti pastebimą kraujo ląstelių dalį. Kai tai vyksta be kraujo vėžio požymių, vartojamas terminas neaiškios reikšmės kloninė hematopoezė, dažnai trumpinama CHIP.
CHIP paplitimas didėja su amžiumi. Pats radinys dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs, tačiau kai kurios mutacijos skatina uždegiminių medžiagų gamybą. Lėtinis uždegimas gali spartinti aterosklerozę, todėl mokslininkai ieško veiksnių, kurie sustiprintų arba susilpnintų šį biologinį ryšį.
Ką parodė žmonių duomenys?
Tyrėjai analizavo daugiau kaip 90 000 žmonių informaciją iš „UK Biobank“ ir JAV „All of Us“ programos. Buvo vertinami genetiniai duomenys, miego trukmė, fizinis aktyvumas ir uždegimo rodikliai. Geresni miego bei judėjimo įpročiai siejosi su mažesniais kai kurių uždegiminių žymenų lygiais žmonėms, turintiems kloninės hematopoezės mutacijų.
Stebėjimo duomenys negali vieni įrodyti, kad būtent miegas ar fizinis aktyvumas sukėlė pagerėjimą. Daugiau judantys žmonės gali skirtis mityba, kūno mase, rūkymo įpročiais, vartojamais vaistais ar sveikatos priežiūros prieinamumu. Todėl mokslininkai atliko ir eksperimentus su gyvūnais, siekdami patikrinti galimą biologinį mechanizmą.
Ką papildė eksperimentai?
Pelėms, turinčioms su klonine hematopoeze susijusių mutacijų, miego sutrikdymas sustiprino uždegiminius procesus, o fizinis aktyvumas veikė priešinga kryptimi. Rezultatai leidžia manyti, kad elgsena gali daryti įtaką tam, kaip mutavusios kraujo ląstelės bendrauja su imunine ir širdies bei kraujagyslių sistemomis. Vis dėlto gyvūnų eksperimentų negalima tiesiogiai paversti konkrečia mankštos „doze“ žmogui.
Ką žmogus gali daryti šiandien?
Naujas tyrimas nepateikia specialios programos CHIP turintiems žmonėms, tačiau sustiprina bendras rekomendacijas. Daugumai suaugusiųjų naudinga siekti reguliaraus vidutinio intensyvumo judėjimo, įtraukti jėgos pratimus ir mažinti ilgą sėdėjimą. Miego režimui padeda pastovus gulimosi bei kėlimosi laikas, mažiau alkoholio vakare, kofeino ribojimas antroje dienos pusėje ir tamsi, rami miego aplinka.
Jei žmogus stipriai knarkia, miegodamas nustoja kvėpuoti, dieną jaučiasi mieguistas ar ilgai kankina nemiga, verta kreiptis į gydytoją. Miego apnėja ir kiti sutrikimai gali didinti širdies bei kraujagyslių riziką nepriklausomai nuo kloninės hematopoezės. Fizinis krūvis taip pat turėtų būti parenkamas pagal sveikatos būklę, ypač sergant širdies ligomis ar po ilgos nejudros.
Ar reikia tirtis dėl CHIP?
Visuotinė sveikų žmonių patikra dėl kloninės hematopoezės šiuo metu nėra įprastai rekomenduojama. Šie pakitimai dažnai aptinkami atsitiktinai atliekant genetinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Radus CHIP, gydytojas įvertina kraujo rodiklius, mutacijos ypatybes, širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei nusprendžia, ar reikalingas stebėjimas.
Svarbiausia naujienos žinia nėra pažadas, kad miegas ar sportas pašalins mutaciją. Greičiau tai ženklas, kad genetinis pokytis neveikia visiškai izoliuotai: organizmo uždegiminę reakciją gali moduliuoti kasdienė elgsena. Būsimi klinikiniai tyrimai turės patikrinti, ar tikslingos miego ir judėjimo intervencijos iš tiesų sumažina infarktų, insultų ar kraujo ligų riziką CHIP turintiems žmonėms.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.