Respiracinis sincitinis virusas (RSV) daugumai suaugusiųjų sukelia į peršalimą panašią ligą, tačiau kūdikiams gali sukelti sunkų bronchiolitą ir kvėpavimo nepakankamumą. Naujas žmogaus bronchų ląstelių tyrimas pasiūlė vieną šio skirtumo paaiškinimą: suaugusiųjų kvėpavimo takų epitelis gali būti ilgiau išliekamos „imuninio pasirengimo“ būsenos ir į virusą sureaguoti greičiau.
Epitelis nėra vien mechaninė siena
Bronchų epitelio ląstelės dengia kvėpavimo takus, gamina gleives, judina daleles blakstienėlėmis ir pirmos susiduria su įkvepiamais virusais. Jos taip pat atpažįsta virusinę genetinę medžiagą ir išskiria signalines medžiagas, kurios įjungia antivirusinius genus bei pritraukia imunines ląsteles.
Tyrėjai palygino iš suaugusiųjų ir naujagimių gautas bronchų kamienines bei iš jų išaugintas epitelio ląsteles. Suaugusiųjų ląstelėse aptikta stipresnė išankstinė RIG-I ir STAT3 signalinio kelio parengtis. Užkrėstos RSV, jos greičiau įjungė gynybą ir geriau ribojo viruso plitimą.
Ar ląstelės „prisimena“ ankstesnius signalus?
Ypač įdomu, kad suaugusiesiems būdinga būsena išliko iš kamieninių ląstelių laboratorijoje išauginus naujas epitelio ląsteles. Tai rodo ne vien trumpalaikį uždegimą, bet galimą ilgiau išliekantį programavimą. Mokslininkai šią savybę sieja su epigenetiniais pokyčiais – cheminiais žymenimis, kurie nekeičia DNR sekos, tačiau padeda ląstelei greičiau aktyvuoti tam tikrus genus.
Naujagimių bronchų kamienines ląsteles iš anksto paveikus signalinėmis medžiagomis, jų palikuonys įgijo suaugusiųjų ląstelėms panašesnį antivirusinį pasirengimą ir tapo atsparesni RSV. Tai leidžia manyti, kad būseną bent iš dalies galima formuoti.
Ką tai reiškia kūdikiams?
Tyrimas nereiškia, kad kūdikio imunitetas yra tiesiog „silpnas“. Ankstyvojo gyvenimo imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą tarp apsaugos ir pernelyg stipraus uždegimo besivystančiuose plaučiuose. Tačiau vėlesnis epitelio atsakas gali suteikti virusui daugiau laiko daugintis, todėl liga tampa sunkesnė.
Atradimas ateityje galėtų padėti kurti vietines profilaktines priemones, kurios saugiai sustiprintų įgimtą kvėpavimo takų gynybą. Tačiau prieš taikant citokinus ar kitus signalų aktyvatorius žmonėms būtina įsitikinti, kad jie nesukelia žalingo uždegimo ir nepažeidžia plaučių.
Kokios tyrimo ribos?
Daug eksperimentų atlikta laboratorijoje su išaugintomis ląstelėmis. Tokia sistema leidžia tiksliai tirti mechanizmą, bet neatkuria viso organizmo – kraujotakos, gleivių, mikrobiomo ir daugelio imuninių ląstelių sąveikos. Reikia patvirtinti, ar tie patys signalai numato realios RSV ligos sunkumą skirtingo amžiaus žmonėms.
Suaugusieji taip pat nėra visiškai apsaugoti. RSV gali būti pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ar plaučių ligomis ir turintiems nusilpusį imunitetą. Ląstelių „pasirengimas“ yra tik viena daugelio apsaugos grandžių.
Ką galime daryti dabar?
Naujasis darbas nekeičia dabartinių prevencijos priemonių. Kūdikių apsaugai kai kur taikomi ilgai veikiantys monokloniniai antikūnai ar nėščiųjų vakcinacija, o vyresniems suaugusiesiems prieinamos RSV vakcinos pagal nacionalines rekomendacijas. Rankų higiena ir sergančių žmonių kontaktų ribojimas kūdikio aplinkoje taip pat išlieka svarbūs.
Tyrimo vertė – gilesnis paaiškinimas, kodėl tas pats virusas skirtingame amžiuje elgiasi nevienodai. Jei mokslininkams pavyks saugiai atkartoti suaugusiųjų epitelio pasirengimą, ateityje gali atsirasti nauja apsaugos kryptis pažeidžiamiausiems kūdikiams.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.