Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atnaujintas rekomendacijas, kaip mažinti pažintinių funkcijų silpnėjimo ir demencijos riziką. Naujausiame dokumente pabrėžiama, kad iki 45 proc. rizikos gali būti siejama su keičiamais veiksniais. Tai nereiškia, kad beveik pusės visų demencijos atvejų galima užtikrintai išvengti, tačiau rodo didelę prevencijos galimybę viso gyvenimo laikotarpiu.
Demencija – ne vien senėjimo pasekmė
Demencija yra įvairių galvos smegenų ligų sukeltas sindromas, paveikiantis atmintį, mąstymą, orientaciją ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. PSO skaičiuoja, kad pasaulyje su demencija gyvena daugiau kaip 57 mln. žmonių, o kasmet nustatoma beveik 10 mln. naujų atvejų. Alzheimerio liga sudaro maždaug 60–70 proc. demencijos atvejų. Amžius išlieka svarbiausiu žinomu rizikos veiksniu, tačiau liga nėra neišvengiama senėjimo dalis.
Kokius veiksnius galima keisti?
Atnaujintose gairėse dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui, rūkymo nutraukimui, žalingo alkoholio vartojimo mažinimui, subalansuotai mitybai ir socialiniam bei pažintiniam aktyvumui. Svarbi ir lėtinių ligų kontrolė: padidėjęs kraujospūdis, diabetas ir didelis cholesterolio kiekis ilgainiui veikia ne tik širdį bei kraujagysles, bet ir smegenų sveikatą. PSO pirmą kartą aiškiau įtraukė oro taršos poveikio mažinimą.
Klausos sutrikimai taip pat laikomi reikšmingu rizikos veiksniu. Tinkamai parinkti klausos aparatai gali būti siūlomi kaip platesnės rizikos mažinimo strategijos dalis. Negydomas klausos praradimas gali apsunkinti bendravimą, skatinti socialinę izoliaciją ir mažinti pažintinį aktyvumą, todėl svarbu klausą tikrinti laiku.
Ne visi papildai turi įrodytą naudą
PSO nerekomenduoja vartoti vitaminų B ar E, omega-3 riebalų rūgščių bei multivitaminų vien tik demencijos prevencijai, jeigu nėra nustatyto jų trūkumo. Turimi tyrimai nepatvirtina, kad tokie papildai patikimai apsaugotų nuo pažintinių funkcijų silpnėjimo, o neapgalvotas vartojimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Papildų poreikį reikėtų vertinti individualiai su gydytoju.
Prevencija prasideda gerokai anksčiau
Rizika kaupiasi per visą gyvenimą, todėl smegenų sveikata nėra tik vyresnio amžiaus žmonių tema. Judėjimas, išsilavinimas, saugios darbo ir gyvenimo sąlygos, galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei socialiniai ryšiai gali veikti ilgalaikę riziką. Kai kuriuos veiksnius žmogus gali koreguoti pats, bet nemažai jų priklauso nuo aplinkos ir valstybės politikos.
Reguliarus kraujospūdžio, gliukozės ir cholesterolio tikrinimas padeda anksti pastebėti problemas, kurios ilgą laiką gali nesukelti simptomų. Fizinis aktyvumas neturi būti intensyvus sportas: svarbiausia pastovumas ir individualioms galimybėms tinkamas krūvis. Panašiai ir pažintinis aktyvumas nėra vien galvosūkiai – prasmingas mokymasis, bendravimas, skaitymas ar nauji įgūdžiai gali padėti išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Ką svarbu prisiminti?
Rizikos mažinimas negarantuoja, kad demencija neišsivystys. Genetiniai veiksniai, kitos ligos ir amžius taip pat turi reikšmės. Tačiau rekomendacijos rodo, kad priemonės, saugančios širdį ir kraujagysles, dažnai naudingos ir smegenims. Jei žmogus ar jo artimieji pastebi progresuojantį atminties, orientacijos ar kasdienio savarankiškumo blogėjimą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne laukti, kol simptomai taps ryškūs.
PSO gairės skirtos ne tik gyventojams, bet ir sveikatos sistemoms. Organizacija ragina geriau susieti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, psichikos bei smegenų sveikatos paslaugas, mažinti sveikatos netolygumus ir kurti demencijai palankią aplinką. Tai ypač svarbu, nes pasaulinės demencijos ekonominės sąnaudos vertinamos maždaug 1,3 trln. JAV dolerių per metus, o didelę priežiūros dalį neatlygintinai teikia šeimos nariai.
Kaip rekomendacijas taikyti kasdienybėje?
Praktiškiausias kelias – ne bandyti pakeisti viską vienu metu, o pasirinkti išmatuojamus veiksmus. Pavyzdžiui, susitarti dėl reguliarių pasivaikščiojimų, tikrinti kraujospūdį pagal gydytojo rekomendaciją, pasirūpinti klausos ištyrimu ir palaikyti ryšį su artimaisiais. Žmonėms, turintiems kelias lėtines ligas, fizinio krūvio bei mitybos pokyčius verta derinti su sveikatos priežiūros specialistu.
Taip pat svarbu atskirti įprastą užmaršumą nuo progresuojančių pokyčių. Susirūpinti verta, kai žmogui darosi sunku tvarkyti finansus, vartoti vaistus, rasti kelią pažįstamoje vietoje ar atlikti anksčiau įprastas užduotis. Staiga atsiradęs sumišimas nėra tipinė lėtai progresuojančios demencijos pradžia ir gali rodyti infekciją, vaistų poveikį ar kitą ūmią būklę, todėl reikalauja skubaus įvertinimo.
Visuomenės lygmeniu svarbios žaliosios erdvės, saugios vietos judėti, švarus oras, prieinama klausos pagalba ir galimybė vyresniems žmonėms dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tokios priemonės padeda ne tik smegenų sveikatai: jos mažina vienišumą, kritimų, širdies ligų ir depresijos riziką. Todėl demencijos prevencija gali būti vertinama kaip platesnė sveiko senėjimo politika.
Rizikos vertinimas turėtų būti individualus ir periodiškai atnaujinamas. Vienas veiksnys retai nulemia ligą, tačiau kelių mažų pokyčių visuma gali būti reikšminga. Geriausia remtis patikimomis gairėmis, o ne pažadais apie „smegenų detoksą“ ar greitus papildų sprendimus. Reguliarus ryšys su šeimos gydytoju padeda suderinti prevenciją su žmogaus amžiumi, vartojamais vaistais, judėjimo galimybėmis ir kitomis ligomis.
Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija, 2026 m. liepos 15 d. Atnaujintos demencijos rizikos mažinimo gairės.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.