Chirurgija

Fluorescencinis tulžies latakų vaizdinimas siejamas su mažesne jų pažeidimo rizika

Didelė JAV ligoninių duomenų analizė rodo, kad indocianino žaliojo (ICG) fluorescencinė cholangiografija laparoskopinės tulžies pūslės pašalinimo operacijos metu buvo susijusi su mažesne bendrojo tulžies latako pažeidimo rizika. 2026 m. liepos 22 d. žurnale JAMA Surgery paskelbtas tyrimas apėmė daugiau kaip 1,26 mln. suaugusiųjų operacijų.

Kodėl tulžies latako pažeidimas toks svarbus?

Laparoskopinė cholecistektomija yra viena dažniausių pilvo chirurgijos operacijų. Ji atliekama dėl simptominių tulžies pūslės akmenų, uždegimo ar kitų ligų. Nors dauguma procedūrų praeina sklandžiai, bendrojo tulžies latako pažeidimas yra reta, bet sunki komplikacija. Dėl jos gali tekėti tulžis, išsivystyti infekcija, prireikti endoskopinių procedūrų, sudėtingos rekonstrukcinės operacijos ar ilgalaikio stebėjimo.

Pažeidimo riziką didina pakitusi anatomija, ūmus uždegimas, randai ir ribotas operacinio lauko matomumas. Todėl chirurgai prieš perkerpant struktūras turi patikimai atpažinti tulžies pūslės lataką, bendrąjį tulžies lataką ir kraujagysles. Įprasta rentgeninė cholangiografija tam tikrais atvejais padeda, tačiau jai reikia kontrastinės medžiagos suleidimo į lataką ir rentgeno įrangos.

Kaip veikia ICG fluorescencija?

Indocianino žaliasis yra į veną suleidžiamas fluorescuojantis dažas. Jį iš kraujo pašalina kepenys, o vėliau medžiaga patenka į tulžį. Laparoskope įjungus artimosios infraraudonosios šviesos režimą, tulžies latakai ekrane švyti žaliai. Chirurgas gali pakartotinai apžiūrėti anatomiją neperkerpęs latako ir nenaudodamas jonizuojančiosios spinduliuotės.

Technologija nepakeičia saugios operacijos principų. Ji yra papildoma navigacijos priemonė, padedanti suprasti anatomiją. Matomumui gali trukdyti didelis uždegimas, riebalinis audinys ar netinkamas vaisto suleidimo laikas. Be to, pacientams, kuriems yra žinoma alergija ICG ar tam tikroms jo sudedamosioms dalims, preparato tinkamumą turi įvertinti gydytojas.

Praktiškai ICG paprastai suleidžiamas prieš operaciją, kad dažas spėtų patekti į tulžį. Tiksli dozė ir laikas priklauso nuo ligoninės protokolo, paciento kepenų funkcijos ir naudojamos vaizdo sistemos. Chirurgas mato ne įprastą spalvotą vaizdą pakeičiantį paveikslą, o papildomą fluorescencinį režimą, kurį gali įjungti svarbiausiais operacijos etapais. Tai leidžia palyginti įprastą anatomiją su švytinčių latakų kontūrais.

Ką analizavo mokslininkai?

Tyrėjai naudojo daugelio ligoninių „Epic Cosmos“ duomenis. Į analizę įtraukti 18 metų ir vyresni pacientai, kuriems 2016–2024 m. atlikta laparoskopinė cholecistektomija. Roboto pagalba atliktos, planuotos atviros operacijos, hepatobiliarinių piktybinių navikų atvejai ir pacientai, kurių stebėjimo duomenų nepakako, nebuvo įtraukti.

Iš 1 266 024 operacijų ICG cholangiografija panaudota 164 695, arba 13 proc. atvejų. Metodo taikymas sparčiai augo: nuo 1,6 proc. operacijų 2016 m. iki 26 proc. 2024 m. Kad palyginamos grupės būtų panašesnės, autoriai statistiškai koregavo galimus skirtumus ir indikacijos pasirinkimo įtaką.

Pagrindiniai rezultatai

Po korekcijos bendrojo tulžies latako pažeidimas nustatytas 0,25 proc. ICG grupės ir 0,40 proc. operacijų be ICG. Santykinė rizika buvo 38 proc. mažesnė. Absoliutus skirtumas atrodo nedidelis, tačiau dėl didelio atliekamų cholecistektomijų skaičiaus ir sunkios komplikacijos pasekmių jis gali būti kliniškai reikšmingas.

ICG taip pat buvo susijęs su mažesne vėlesnių tulžies latakų intervencijų tikimybe: 4,49 proc., palyginti su 5,39 proc. Perėjimas iš laparoskopinės į atvirą operaciją registruotas 0,40 proc. ICG ir 0,84 proc. kontrolinės grupės atvejų. Ne su tulžies sistema susijusių 30 dienų komplikacijų dažnis buvo atitinkamai 7,25 ir 8,64 proc.

Svarbios tyrimo ribos

Tai stebimasis kohortinis, o ne randomizuotas tyrimas. Jis parodo ryšį, bet negali galutinai įrodyti, kad visus skirtumus sukėlė fluorescencija. ICG galėjo dažniau naudoti tam tikros ligoninės ar daugiau patirties turintys chirurgai. Duomenų bazėje taip pat neįmanoma vienodai tiksliai įvertinti uždegimo sunkumo, anatomijos ir kiekvieno chirurgo technikos.

Rezultatai nereiškia, kad ICG privaloma naudoti kiekvienoje operacijoje ar kad šviečiantys latakai pašalina komplikacijų tikimybę. Saugumą lemia tinkama indikacija, kritinio saugumo vaizdo suformavimas, komandos patirtis ir gebėjimas laiku pakeisti operacijos planą. Vis dėlto tokio dydžio analizė sustiprina argumentą, kad fluorescencinė navigacija gali būti paprastas papildomas apsaugos sluoksnis.

Pacientui prieš cholecistektomiją verta klausti ne vien apie pjūvių skaičių ar išrašymo laiką. Svarbūs klausimai yra numatoma operacijos sudėtingumo rizika, ką komanda darys radusi neaiškią anatomiją, kada gali prireikti atviros operacijos ir kaip bus stebimos galimos komplikacijos. ICG yra viena iš priemonių, tačiau svarbiausia išlieka aiškus saugaus operavimo planas. Po operacijos stiprėjantis pilvo skausmas, karščiavimas, gelta ar nuolatinis vėmimas turi būti įvertinti skubiai.

Jeigu būsimi randomizuoti tyrimai patvirtins šį ryšį, fluorescencinis vaizdinimas galėtų tapti dažnesne standartinės laparoskopinės cholecistektomijos dalimi. Kol kas sprendimą lemia įrangos prieinamumas, komandos mokymas, procedūros sudėtingumas ir vietiniai protokolai. Naujoji analizė suteikia svarbų pagrindą tokiems tyrimams ir sveikatos sistemų vertinimams.


Technologijos nauda ateityje turėtų būti vertinama kartu su jos kaina, operacijos trukme, mokymosi kreive ir realiu komplikacijų sumažėjimu skirtingo sudėtingumo atvejais.

Šaltinis: Neel NC ir bendraautoriai. Indocyanine Green Fluorescent Cholangiography During Laparoscopic Cholecystectomy and Bile Duct Injury. JAMA Surgery, 2026 m. liepos 22 d.

Informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia chirurgo konsultacijos.