Amiotrofinė lateralinė sklerozė: kraujo ir smegenų skysčio imuniniai signalai gali skirtis

Spalio 27 dieną „Nature Medicine“ paskelbtas tyrimas rodo, kad amiotrofinės lateralinės sklerozės, trumpinamos ALS, imuninį atsaką svarbu vertinti pagal mėginio kilmę. Tai, kas nustatoma kraujyje, nebūtinai reiškia tą patį smegenų ir nugaros smegenų skystyje. Šis darbas padeda tikslinti ligos biologijos klausimus, bet nepristato naujo patvirtinto gydymo.

Skirtingos vietos, skirtingos sąsajos

Tyrėjai taikė pavienių ląstelių RNR ir T ląstelių receptorių sekoskaitą bei kitus imuninio profilio metodus. Vienoje iš analizių stebėti 159 Švedijos pacientai, iš kurių 44 turėjo pakartotinių mėginių. Didesnė kai kurių T limfocitų dalis kraujyje sieta su spartesniu funkcijos blogėjimu, o smegenų skystyje – su lėtesne eiga.

Nedidelėje atskiroje keturių pacientų analizėje palyginti mėginiai, paimti metų intervalu. Ji padėjo tirti ilgiau išliekančius ląstelių klonus, tačiau keturi žmonės nėra pakankamas pagrindas plačiai klinikinei taisyklei. Autoriai taip pat nustatė citomegalovirusui specifinio imuninio atsako sąsajų su blogesnėmis baigtimis. Tai asociacijos, o ne įrodytas viruso priežastinis vaidmuo.

Kodėl vien kraujo tyrimo nepakanka

Šių rezultatų prasmė pirmiausia metodologinė: norint interpretuoti biologinį žymenį, reikia žinoti, kur ir kada jis išmatuotas. Vienodai pavadintos ląstelės skirtinguose organizmo skyriuose gali atspindėti skirtingas aplinkybes. Todėl vien didesnio ar mažesnio skaičiaus nepakanka sprendimui, kad imunitetą visada reikia slopinti arba aktyvinti.

Stebimajame darbe žmonės nebuvo atsitiktinai paskirstyti gauti imuninį gydymą. Negalima atmesti, kad imuninio atsako pokyčius veikia pati ligos eiga arba kiti bendri veiksniai. Tokiai sąsajai paversti gydymo rekomendacija reikėtų atskiro intervencinio tyrimo su aiškiomis klinikinėmis baigtimis.

Ką reiškia citomegaloviruso paminėjimas

CDC nurodo, kad citomegalovirusas yra paplitęs įvairaus amžiaus žmonėms. Patekęs į organizmą jis išlieka visą gyvenimą ir gali vėl suaktyvėti. Dauguma užsikrėtusių žmonių neturi simptomų ir apie infekciją nežino; sveiko žmogaus imuninė sistema paprastai neleidžia virusui sukelti ligos.

Dėl tokio paplitimo vien virusui būdingo imuninio atsako nustatymas nėra paaiškinimas, kodėl žmogus susirgo ALS. Naujo tyrimo ryšio negalima pakeisti teiginiu „ALS sukelia citomegalovirusas“. Taip pat negalima iš jo padaryti išvados, kad įprastai reikėtų tirti visus pacientus ar skirti antivirusinius vaistus.

Praktiškai svarbu atskirti tris skirtingus dalykus: buvusio kontakto su virusu požymį, aktyvią infekciją ir jos galimą ryšį su kita liga. Jie nėra sinonimai. Konkretaus žmogaus tyrimai vertinami pagal jo būklę, o ne vien pagal mokslinės naujienos antraštę.

Tyrimų pažanga nepakeičia kasdienės pagalbos

NIH paaiškina, kad ALS pažeidžia judesius kontroliuojančius motorinius neuronus ir progresuodama gali apsunkinti judėjimą, kalbą, rijimą bei kvėpavimą. Vieno tyrimo, kuris visais atvejais galutinai nustatytų diagnozę, nėra. Diagnostika ir priežiūra remiasi neurologiniu bei kitais reikalingais įvertinimais.

Šiuo metu nėra žinomo gydymo, kuris sustabdytų arba visiškai panaikintų ligos progresavimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagalba neturi vertės. Daugiadalykė komanda gali derinti judėjimo, mitybos, bendravimo ir kvėpavimo palaikymą, simptomų valdymą bei individualiai tinkamas gydymo priemones.

Biologinio mechanizmo tyrimas ir pagalbos planavimas vyksta lygiagrečiai. Žmogui nereikėtų atidėti jau sutartos priežiūros laukiant, kol nauja hipotezė taps vaistu. Ypač svarbu savarankiškai nekeisti gydymo pagal imunitetą žadančius paveikti produktus ar internete rastus paaiškinimus.

Klinikinis stebėjimas turi būti kartojamas

ASSESS ALL ALS aprašas parodo, kaip planuojamas ilgesnis stebėjimas: ALS dalyviams numatyti septyni apsilankymai per dvejus metus, dalį procedūrų atliekant nuotoliu. Kartojami kalbos įrašai, renkama informacija apie kasdienį gyvenimą, klinikoje vertinama kvėpavimo funkcija ir raumenų jėga. Sveikų savanorių duomenys taip pat reikalingi palyginimui.

Tyrimo dalyviui gali būti pasiūlyta pasirinktinė juosmeninė punkcija smegenų skysčio mėginiui gauti. Ji nėra universali procedūra vien todėl, kad naujoje publikacijoje nagrinėtos tame skystyje esančios ląstelės. Tyrimų procedūros atliekamos pagal konkretų protokolą, tinkamumo kriterijus ir informuotą sutikimą.

Tai padeda suprasti, kodėl vien laboratorijos atradimo nepakanka naujam kasdieniam testui. Pirmiausia reikia patikrinti matavimo patikimumą, jo santykį su funkcijos pokyčiu ir pritaikomumą platesnei pacientų grupei. Galiausiai turi būti aišku, kokį realų klinikinį sprendimą gautas atsakymas pakeistų. Sprendimas dalyvauti konkrečiame tyrime priimamas aptarus jo tikslą ir procedūras su specialistais.

Kaip tokie atradimai tikrinami toliau

NINDS tyrimų kryptis apima ankstyvos diagnostikos žymenis, klinikinių baigčių vertinimą ir bendrą duomenų naudojimą. Mokslui reikia ne tik įdomaus skirtumo laboratorijoje, bet ir patikimo, skirtinguose centruose pakartojamo matavimo, susieto su žmogui svarbia funkcija.

NIH programos ASSESS ALL ALS apraše numatytas ilgalaikis biologinių mėginių ir klinikinių duomenų rinkimas, įskaitant kalbos, kvėpavimo bei raumenų jėgos vertinimus. Toks stebėjimas padeda atskirti trumpalaikį svyravimą nuo nuoseklaus ligos pokyčio. Tačiau mėginių rinkimas savaime dar nėra gydymo bandymas.

Naujosios publikacijos išvados pagrindžia tolesnį imuninių procesų tyrimą. Jos kol kas nesiūlo vieno kraujo skaičiaus, pagal kurį būtų galima patikimai numatyti konkretaus paciento gyvenimo trukmę. Klinikinis pritaikymas prasidėtų tik įrodžius, kad toks matavimas pagerina sprendimą, o ne vien statistiškai skiriasi tarp grupių.