Chirurgija

Po klubo ar kelio sąnario keitimo vien aspirinas trombozių profilaktikai nenusileido kombinuotai schemai

Didelis atsitiktinių imčių tyrimas palygino mažos dozės aspiriną su penkių dienų rivaroksabano kursu po planinio klubo ar kelio sąnario keitimo.

Po klubo ar kelio sąnario endoprotezavimo viena svarbiausių ankstyvųjų rizikų yra venų tromboembolija – giliųjų venų trombozė arba plaučių embolija. Naujas didelis atsitiktinių imčių tyrimas rodo, kad kruopščiai atrinktiems pacientams vien mažos dozės aspirinas gali būti ne mažiau veiksmingas nei trumpas rivaroksabano kursas, po kurio tęsiamas aspirinas.

Kaip atliktas tyrimas?

Daugiacentriame dvigubai aklame EPCAT III tyrime dalyvavo 5429 pacientai, kuriems atliktas planinis klubo arba kelio sąnario keitimas. Dalyviai atsitiktinai paskirti pirmąsias penkias paras vartoti 81 mg aspirino kartą per parą arba 10 mg rivaroksabano kartą per parą. Vėliau abiejų grupių pacientai vartojo po 81 mg aspirino: dar 9 dienas po kelio ir 30 dienų po klubo sąnario keitimo.

Pagrindinis veiksmingumo vertinimo kriterijus buvo simptominė proksimalinė giliųjų venų trombozė arba plaučių embolija. Tyrėjai taip pat registravo didelį ir kliniškai reikšmingą nedidelį kraujavimą.

Rezultatai buvo labai panašūs

Simptominė proksimalinė trombozė ar plaučių embolija nustatyta 13 iš 2718 pacientų aspirino grupėje (0,48 proc.) ir 12 iš 2647 pacientų rivaroksabano, vėliau aspirino grupėje (0,45 proc.). Absoliutus skirtumas buvo tik 0,02 procentinio punkto, todėl aspirino schema atitiko iš anksto nustatytą ne mažesnio veiksmingumo ribą.

Didelis arba kliniškai reikšmingas nedidelis kraujavimas pasireiškė 1,66 proc. aspirino grupės ir 2,04 proc. kombinuotos schemos pacientų. Tyrimas neparodė kliniškai reikšmingo saugumo skirtumo, nors kiekvieno paciento kraujavimo rizika gali būti labai skirtinga.

Ką tai reiškia praktikai?

Rezultatai sustiprina nuostatą, kad trombozių profilaktika po sąnario keitimo neturi būti vienoda visiems. Aspirinas yra nebrangus, lengvai vartojamas ir daugeliui pacientų gerai pažįstamas, tačiau tai nereiškia, kad jis automatiškai tinka kiekvienam po operacijos. Ankstesnė venų tromboembolija, aktyvus vėžys, ryškus nejudrumas, krešėjimo sutrikimai, inkstų ar kepenų funkcija, kartu vartojami vaistai ir kraujavimo rizika gali lemti kitokį pasirinkimą.

Svarbu ir tai, kad tyrime vertinta konkreti schema bei atrinkta planinės artroplastikos pacientų grupė. Rezultatų negalima tiesiogiai perkelti į traumines operacijas, sudėtingas revizines procedūras ar pacientus, kuriems būtinas ilgalaikis antikoaguliacinis gydymas dėl kitos ligos.

Pacientams – nekeisti vaistų savarankiškai

Po operacijos paskirtų kraują veikiančių vaistų negalima nutraukti, pakeisti ar trumpinti jų vartojimo nepasitarus su gydytoju. Skubiai kreiptis pagalbos reikėtų atsiradus staigiam dusuliui, krūtinės skausmui, atkosėjus kraujo, pastebėjus ryškų vienos kojos patinimą ar skausmą. Neįprastas kraujavimas, juodos išmatos, vėmimas krauju arba greitai didėjančios kraujosruvos taip pat reikalauja medicininio įvertinimo.


Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.

Originalus tekstas: https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2603649

Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.

MedNews.lt – Nacionalinės medikų asociacijos projektas.