Vaistams atsparus mieliagrybis Candida auris toliau plinta sveikatos priežiūros įstaigose. Rugpjūčio 7 dieną JAMA paskelbtoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenų apžvalgoje nurodoma, kad 2022–2024 metais užregistruota apie 13,5 tūkst. klinikinių ir 27,8 tūkst. patikros metu nustatytų atvejų.
Kaip greitai didėjo skaičiai?
Per dvejus metus klinikinių atvejų padaugėjo nuo maždaug 2,9 tūkst. iki beveik 6,2 tūkst., o patikros atvejų – nuo maždaug 6,2 tūkst. iki daugiau kaip 12,4 tūkst. Daugiausia atvejų nustatyta 45 metų ir vyresniems suaugusiesiems, dažniau vyrams. Patikros atvejis nebūtinai reiškia aktyvią ligą: grybelis gali kolonizuoti odą nesukeldamas simptomų, tačiau toks žmogus gali tapti perdavimo grandinės dalimi.
Kuo Candida auris skiriasi nuo įprastų mieliagrybių?
Šis sukėlėjas geba ilgai išlikti ant odos, medicinos įrangos ir aplinkos paviršių. Jį ne visada sunaikina įprastos valymo priemonės, o laboratorijoje jis gali būti supainiotas su kitomis mieliagrybių rūšimis. Svarbiausia, kad dalis padermių atsparios vienai ar kelioms priešgrybelinių vaistų grupėms.
Patekęs į kraują ar giliuosius audinius grybelis gali sukelti sunkią invazinę infekciją. Didžiausią riziką patiria intensyviosios terapijos pacientai, žmonės su centriniais veniniais kateteriais, dirbtine plaučių ventiliacija, ilgai vartojantys antibiotikus ar priešgrybelinius vaistus ir turintys stipriai nusilpusią imuninę sistemą.
Kodėl svarbi patikra?
Nustačius kolonizaciją, ligoninė gali taikyti kontaktines atsargumo priemones, parinkti tinkamas dezinfekavimo medžiagas ir atidžiau stebėti galimus kontaktus. Tai padeda stabdyti tylų plitimą tarp skyrių ir įstaigų. Perkeliant pacientą svarbu informaciją apie nustatytą C. auris perduoti kitai gydymo įstaigai.
Ar sveikam žmogui reikėtų nerimauti?
Daugumai sveikų bendruomenėje gyvenančių žmonių rizika yra labai maža. C. auris paprastai neplinta taip, kaip kvėpavimo takų virusai, ir kasdienis kontaktas už ligoninės ribų retai sukelia invazinę ligą. Artimieji gali lankyti pacientus laikydamiesi personalo nurodytos rankų higienos ir apsaugos priemonių.
Pacientams ir šeimoms nereikėtų savarankiškai vartoti priešgrybelinių vaistų. Kolonizacija dažniausiai negydoma vien tam, kad laboratorinis tyrimas taptų neigiamas, nes grybelis gali išlikti ilgai, o bereikalingas gydymas skatina atsparumą. Aktyvios infekcijos terapija parenkama pagal pasėlio ir jautrumo rezultatus.
Ką turi sustiprinti gydymo įstaigos?
Esminės priemonės yra rankų higiena, tinkamas kateterių naudojimas, aplinkos valymas veiksmingomis medžiagomis, greita laboratorinė diagnostika, atsakingas antibiotikų vartojimas ir epidemiologinis bendradarbiavimas. Didėjantys skaičiai rodo ne priežastį panikuoti, o būtinybę nuosekliai investuoti į infekcijų kontrolę.
Kaip atpažįstama aktyvi infekcija?
Simptomai nėra specifiniai: gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, žemas kraujospūdis ir bendras būklės blogėjimas, panašus į bakterinį sepsį. Diagnozei reikia kraujo ar kitos klinikinės medžiagos pasėlio ir tikslaus rūšies nustatymo. Laboratorija taip pat įvertina jautrumą vaistams, nes atsparumo profilis tarp izoliatų skiriasi.
Pirmo pasirinkimo vaistai dažniausiai yra echinokandinų grupės preparatai, tačiau atsparūs atvejai reikalauja infekcinių ligų specialisto sprendimo. Medicinos personalui ypač svarbu kasdien įvertinti, ar kateteriai ir kiti invaziniai prietaisai vis dar būtini. Kuo trumpiau jie naudojami, tuo mažiau galimybių mikroorganizmams patekti į kraują.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.