Individualiai pagamintos CAR T ląstelės jau pakeitė kai kurių kraujo vėžių gydymą, o dabar jos vis aktyviau tiriamos sergant autoimuninėmis ligomis. „Nature Medicine“ paskelbtame ankstyvosios fazės COMPARE tyrime šešiems pacientams, sergantiems sunkiu ir įprastam gydymui atspariu seropozityviu reumatoidiniu artritu, terapija sumažino ligos aktyvumą ir autoantikūnų kiekį.
Ką tyrėjai bandė pakeisti?
Reumatoidinio artrito metu imuninė sistema puola sąnarių audinius. B limfocitai dalyvauja gaminant autoantikūnus ir palaikant uždegimą. Tiriamoji mivocabtagene autoleucel (miv-cel) terapija gaminama iš paties paciento T ląstelių. Jos laboratorijoje pakeičiamos taip, kad atpažintų CD19 žymenį turinčias B ląsteles.
Fazės I dalis buvo nerandomizuota, todėl pagrindinis tikslas buvo įvertinti trumpalaikį saugumą ir biologinį poveikį, o ne įrodyti pranašumą prieš standartinius vaistus. Po gydymo CD19 turinčios B ląstelės išnyko ne tik iš kraujo, bet ir iš tirtų audinių.
Kokie rezultatai gauti?
Nors imunosupresinis gydymas buvo nutrauktas, visiems šešiems pacientams sumažėjo ligos aktyvumas. Naujausio stebėjimo metu DAS28-CRP rodiklis buvo sumažėjęs vidutiniškai 34 procentais. Trims iš šešių pacientų pasiekta DAS28-CRP remisija ir ACR70 atsakas, reiškiantis ryškų simptomų bei kitų klinikinių rodiklių pagerėjimą.
Kartu nuosekliai mažėjo autoantikūnų kiekis. Keturiems iš šešių pacientų nebeaptikta dalies ACPA autoantikūnų prieš mutavusį citrulinuotą vimentiną, penkiems iš šešių – reumatoidinio faktoriaus IgM. Tai leidžia manyti, kad terapija gali ne vien laikinai slopinti uždegimą, bet ir iš esmės pertvarkyti ligą palaikančią B ląstelių sistemą.
Kodėl dar per anksti kalbėti apie naują standartą?
Tyrime dalyvavo tik šeši kruopščiai atrinkti pacientai, nebuvo kontrolinės grupės, o stebėjimas dar nėra pakankamas ilgalaikiam veiksmingumui ir retoms komplikacijoms įvertinti. CAR T terapija yra sudėtinga: ląstelės gaminamos individualiai, prieš infuziją taikomas specialus parengiamasis gydymas, o pacientą turi stebėti patyręs centras.
Galimos citokinų išsiskyrimo reakcijos, neurologiniai reiškiniai, infekcijos, kraujo ląstelių sumažėjimas ir ilgalaikio B ląstelių išsekimo pasekmės. Todėl ši terapija šiuo metu nėra įprastam reumatoidinio artrito gydymui patvirtintas pasirinkimas.
Klinikinė reikšmė
Rezultatai svarbūs pacientams, kuriems nepadėjo keli biologiniai ar sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai. Jie pagrindžia didesnę fazės I/II tyrimo dalį, kuri turės patikslinti tinkamą pacientų atranką, atsako trukmę, saugumą ir tai, ar po vienkartinės terapijos iš tiesų galima pasiekti ilgalaikę remisiją be nuolatinio imunosupresinio gydymo.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://www.nature.com/articles/s41591-026-04603-3
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.