Inkstų pažeidimas yra viena svarbiausių ilgalaikių cukrinio diabeto komplikacijų, tačiau pirmieji pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau, nei juos parodo įprasti kraujo ar šlapimo tyrimai. Vašingtono universiteto mokslininkai pranešė apie tyrimą, kuriame jaunų žmonių inkstų biopsijos padėjo išsamiau paaiškinti galimą dapagliflozino apsauginį poveikį.
Tirtos ne tik analizės, bet ir inkstų ląstelės
Į atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamą tyrimą įtraukti 98 žmonės nuo 12 iki 21 metų, sergantys I tipo diabetu. Dalyviai 16 savaičių vartojo dapaglifloziną arba placebą. Tyrėjai analizavo klinikinius rodiklius ir inkstų audinio mėginius, o vienos ląstelės metodais ištyrė daugiau kaip 214 tūkst. ląstelių.
Pasak tyrėjų, vaistas paveikė daugybę su uždegimu, energijos apykaita ir ląstelių stresu susijusių biologinių kelių. Daugiau kaip 55 procentai pakitusių genų raiškos signalų pasislinko sveikesniam inkstų audiniui būdinga kryptimi. Tai padeda suprasti ne vien tai, ar vaistas veikia, bet ir kokiais mechanizmais galėtų būti saugomi inkstai.
Kodėl SGLT2 inhibitoriai domina gydytojus?
Dapagliflozinas priklauso SGLT2 inhibitorių grupei. Šie vaistai skatina dalį gliukozės pasišalinti su šlapimu. Sergant II tipo diabetu ar kai kuriomis širdies bei inkstų ligomis, jų nauda jau gerai žinoma: vaistai gali sumažinti inkstų funkcijos blogėjimo ir širdies nepakankamumo komplikacijų riziką.
Tačiau I tipo diabeto situacija kitokia. Čia organizmas pats beveik negamina insulino, todėl netinkamai vartojamas SGLT2 inhibitorius gali padidinti diabetinės ketoacidozės riziką. Kartais ji išsivysto net tuomet, kai gliukozės koncentracija nėra labai aukšta. Dėl šios priežasties tokio gydymo negalima pradėti ar keisti be specialisto priežiūros.
Ką rezultatai reiškia pacientams?
Tyrimas suteikia vertingos mechanistinės informacijos, bet jis buvo nedidelis ir truko tik 16 savaičių. Jis dar neparodo, ar dapagliflozinas per daugelį metų apsaugotų jaunuolius nuo lėtinės inkstų ligos, dializės ar kitų sunkių baigčių. Tam reikėtų didesnių ir gerokai ilgesnių klinikinių tyrimų.
Šiuo metu svarbiausios inkstų apsaugos priemonės sergant I tipo diabetu išlieka gera gliukozės ir kraujospūdžio kontrolė, reguliarūs šlapimo albumino bei inkstų funkcijos tyrimai, nerūkymas ir individualus gydymo plano laikymasis. Nauji duomenys gali padėti kurti papildomas prevencijos strategijas, tačiau jie nėra raginimas pacientams savarankiškai ieškoti dapagliflozino.
Moksliniu požiūriu šis darbas svarbus ir tuo, kad parodo, kiek daug informacijos slepiasi ankstyvoje ligos stadijoje. Molekuliniai pokyčiai inkstuose gali atsirasti dar iki ryškių klinikinių simptomų, todėl ateityje gydymą galbūt bus galima parinkti anksčiau ir tiksliau.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.