Chirurgija

Didelė steroidų dozė prieš virškinimo sistemos vėžio operaciją rezultatų nepagerino

1210 pacientų tyrime vienkartinė metilprednizolono dozė nesumažino sunkių komplikacijų, infekcijų ar gydymo ligoninėje trukmės.

Didelė operacija sukelia stiprų uždegiminį ir metabolinį organizmo atsaką. Jis padeda pradėti gijimą, tačiau per intensyvi reakcija gali prisidėti prie organų funkcijos sutrikimų, infekcijų ir lėtesnio atsistatymo. Dėl to jau kurį laiką tiriama, ar prieš operaciją skiriama vienkartinė didelė kortikosteroidų dozė galėtų sušvelninti žalingą uždegimo dalį ir pagreitinti sveikimą.

2026 m. rugpjūčio 19 d. JAMA Surgery paskelbtas CORTIFRENCH atsitiktinių imčių tyrimas pateikė svarbų neigiamą atsakymą. 23 Prancūzijos ligoninėse tirti suaugusieji, kuriems planuota gydomojo tikslo virškinimo sistemos vėžio operacija. Iš viso atsitiktinai paskirstyta 1 210 pacientų, kurių vidutinis amžius buvo 65,9 metų; 63 proc. dalyvių buvo vyrai.

Vienai grupei anestezijos pradžioje į veną skirta 20 mg/kg metilprednizolono, kitai – išoriškai identiškas placebas. Tyrimas buvo dvigubai aklas: nei pacientai, nei jų gydymą vertinę specialistai nežinojo, kuri priemonė paskirta. Toks dizainas sumažina tikimybę, kad rezultatams įtakos turės išankstiniai lūkesčiai ar skirtinga pooperacinė priežiūra.

Pagrindinis rodiklis buvo sunki komplikacija per 30 dienų. Tarp 1 188 pacientų, kurių stebėjimo duomenys buvo išsamūs, tokia komplikacija nustatyta 23 proc. metilprednizolono grupės ir 20 proc. placebo grupės dalyvių. Skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Kitaip tariant, didelė steroidų dozė ne tik neparodė laukto pranašumo, bet ir nesuteikė pagrindo manyti, kad ją reikėtų įtraukti į įprastą gydymą.

Antriniai rezultatai taip pat nebuvo geresni. Pooperacinės infekcijos nustatytos 31 proc. steroidų ir 30 proc. placebo grupėje, pilvo ertmės infekcijos – atitinkamai 24 ir 21 proc. Nepatenkinamas žaizdos gijimas registruotas 15 ir 12 proc. pacientų. Vidutinė gydymo ligoninėje trukmė buvo beveik vienoda – apie 13 dienų abiejose grupėse.

Rezultatai svarbūs todėl, kad mažesniuose ankstesniuose tyrimuose steroidų poveikis kartais atrodė palankus. Kortikosteroidai gali sumažinti pykinimą, skausmą ir uždegimo žymenis, tačiau laboratorinių rodiklių pagerėjimas nebūtinai reiškia mažiau kliniškai svarbių komplikacijų. Be to, imuninės reakcijos slopinimas teoriškai gali bloginti infekcijų kontrolę ar žaizdų gijimą, todėl intervencija turi būti pagrįsta aiškia nauda.

Tyrimas neatsako į visus klausimus. Jame vertinta konkreti labai didelė metilprednizolono dozė, skirta vienu metu, ir daugiausia planinės virškinimo sistemos onkologinės operacijos. Rezultatų negalima automatiškai taikyti mažesnėms operacijoms, kitoms steroidų dozėms ar pacientams, kuriems kortikosteroidai būtini dėl kitos ligos. Taip pat tai nėra argumentas atsisakyti mažesnių steroidų dozių pykinimo profilaktikai, kai jos skiriamos pagal kitą indikaciją.

Praktinė žinia chirurgams ir anesteziologams aiški: vienkartinė 20 mg/kg metilprednizolono dozė neturėtų tapti rutinine priemone siekiant išvengti sunkių komplikacijų po virškinimo sistemos vėžio operacijų. Neigiami aukštos kokybės tyrimai yra svarbūs, nes padeda atsisakyti neefektyvių intervencijų ir sutelkti dėmesį į patikrintas priemones – paciento būklės optimizavimą, infekcijų prevenciją, saugią anesteziją, ankstyvą mobilizaciją ir mitybą.


Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.

Originalus tekstas: JAMA Surgery

Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.

MedNews.lt – Nacionalinės medikų asociacijos projektas.