Vitaminas D dažnai minimas kaip galimas papildomas ginklas prieš vėžį, tačiau patikimi atsitiktinių imčių tyrimai ne visada patvirtina ankstyvus viltingus signalus. Rugpjūčio 3 dieną JAMA paskelbtas trečios fazės SOLARIS tyrimas parodė, kad didelė vitamino D3 dozė, pridėta prie įprasto metastazavusio storosios ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo, reikšmingai nepagerino rezultatų.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Dvigubai aklame tyrime dalyvavo 455 anksčiau dėl metastazavusios ligos negydyti pacientai. Visi gavo standartinę chemoterapiją – mFOLFOX6 arba FOLFIRI – kartu su bevacizumabu. Viena grupė pirmas 14 dienų vartojo 8000 tarptautinių vienetų vitamino D3 per parą, vėliau 4000 vienetų. Kontrolinė grupė vartojo 400 vienetų per parą.
Pagrindinis rodiklis buvo laikas iki ligos progresavimo arba mirties. Stebėjimo mediana siekė 20 mėnesių, o dalyvių amžiaus mediana buvo 59 metai.
Ką parodė skaičiai?
Didelės dozės grupėje laikotarpio be progresavimo mediana buvo 11,8 mėnesio, standartinės dozės grupėje – 10,3 mėnesio. Skirtumas statistiškai reikšmingas nebuvo. Bendro išgyvenamumo mediana atitinkamai siekė 25,6 ir 27 mėnesius, todėl didelės dozės pranašumo taip pat nenustatyta.
Objektyvus naviko atsakas didelės dozės grupėje fiksuotas 51 procentui, kontrolinėje – 44 procentams pacientų, tačiau šis skirtumas irgi nepasiekė statistinio reikšmingumo. Sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis tarp grupių buvo panašus, o aiškaus su vitaminu D susijusio toksinio signalo nenustatyta.
Kodėl rezultatas svarbus?
Ankstesnis antros fazės tyrimas buvo sukėlęs viltį, kad didesnė dozė galėtų prailginti ligos kontrolę. Didesnis trečios fazės tyrimas šios naudos nepatvirtino. Tai geras pavyzdys, kodėl perspektyvų biologinį paaiškinimą ir ankstyvus duomenis būtina patikrinti pakankamai dideliame, kontroliuojamame tyrime.
Ar sergant vėžiu vitaminas D vis tiek reikalingas?
Neigiamas onkologinis rezultatas nereiškia, kad vitamino D trūkumo nereikia gydyti. Jis svarbus kaulų ir raumenų sveikatai, o trūkumas gali būti aktualus pacientams, kurių mityba ribota, sutrikusi absorbcija ar sumažėjęs fizinis aktyvumas. Tačiau trūkumo koregavimas ir didelių dozių vartojimas siekiant gydyti vėžį yra skirtingi tikslai.
Didelės dozės gali sukelti hiperkalcemiją, inkstų akmenis ir sąveikauti su kitais vaistais. Pacientai neturėtų savarankiškai pradėti megadozių ar jomis pakeisti chemoterapijos, biologinės terapijos, operacijos ar kitų onkologų rekomenduotų metodų.
Kokia praktinė išvada?
SOLARIS duomenys nepalaiko didelių vitamino D3 dozių kaip standartinio priedo, skirto metastazavusio storosios žarnos vėžio progresavimui sulėtinti. Vitamino D kiekį ir papildus verta aptarti su gydančia komanda individualiai, ypač jei nustatytas trūkumas ar yra kaulų sveikatos problemų.
Kodėl papildų tema tokia sudėtinga?
Stebėjimo tyrimuose mažesnis vitamino D kiekis dažnai siejamas su blogesne sveikata, tačiau tai nebūtinai reiškia priežastį. Sunkiau sergantys žmonės gali mažiau judėti lauke, prasčiau maitintis ar turėti uždegimą, kuris keičia vitamino apykaitą. Padidinus kraujo rodiklį papildais ne visada pašalinama pagrindinė ligos priežastis.
Onkologijoje papildas turi būti vertinamas taip pat griežtai kaip kitas gydymas: reikia aiškios dozės, kontrolinės grupės ir iš anksto nustatytų baigčių. SOLARIS nepaneigia visų būsimų tyrimų, pavyzdžiui, galimų specifinių biologinių pogrupių analizės, tačiau bendroje tirtų pacientų populiacijoje kliniškai reikšmingos naudos nenustatyta.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.