Labai stiprūs „El Niño“ metai susiję su didesniu pasauliniu mirtingumu nuo karščio ir nevienodai pasiskirstančia sveikatos našta. Tokią išvadą pateikia lapkričio 4 dieną „Nature Medicine“ paskelbta epidemiologinė analizė. Jos skaičiai apibūdina modeliuojamus populiacijos pokyčius, o ne konkretaus žmogaus mirties tikimybę. Naujiena svarbi pirmiausia sveikatos sistemų pasirengimui: klimato signalas gali suteikti laiko veikti anksčiau, negu ligonines pasiekia daugiau karščio paveiktų žmonių.
Ką apskaičiavo mokslininkai
Tyrėjai sujungė pasaulines temperatūros ir mirtingumo duomenų bazes su epidemiologiniais modeliais. Labai stipriais „El Niño“ metais su karščiu susijęs metinis mirtingumas modelyje padidėjo 28,87 procento, arba maždaug 107 tūkstančiais mirčių. Pateiktas 95 procentų empirinis neapibrėžtumo intervalas siekė nuo 27 336 iki 176 312 papildomų mirčių.
Kartu vertintas 3,70 procento mažesnis su šalčiu susijęs mirtingumas. Todėl negalima vien pirmojo skaičiaus pateikti kaip viso temperatūros poveikio grynojo balanso. Be to, pasaulinė suma neparodo, kas konkrečiai patiria žalą: sumažėjusi našta vienoje vietoje nekompensuoja kito žmogaus mirties kitoje šalyje.
Analizėje 67,65 procento pasaulinio su karščiu susijusio mirtingumo padidėjimo teko žemo ir vidutinio žmogaus socialinės raidos indekso šalims. Tai parodo pasiskirstymą modelyje, bet nėra teiginys, kad visos šių šalių bendruomenės patiria vienodą pavojų. Čia remiamasi viešai prieinama tyrimo santrauka; išsamios metodikos visas tekstas laisvai neprieinamas.
„El Niño“ nėra vietos orų prognozė
Pasaulinė meteorologijos organizacija „El Niño“ apibūdina kaip natūraliai pasikartojančio Ramiojo vandenyno ir atmosferos svyravimo šiltąją fazę. Ji keičia temperatūros bei kritulių pasiskirstymą, tačiau poveikis priklauso nuo regiono, sezono, reiškinio stiprumo ir kitų klimato veiksnių. Vienodas pasaulinis signalas nereiškia vienodo oro kiekviename mieste.
Todėl šio tyrimo procentų negalima priskirti Lietuvos gyventojams ar pagal juos numatyti artimiausios vasaros temperatūros. Nacionalinei ir vietos sveikatos apsaugai reikia regioninių prognozių, vietinių pažeidžiamumo duomenų ir realios temperatūros stebėjimo. Tyrimas sustiprina pasirengimo argumentą, bet nepakeičia šių konkrečių duomenų.
Meteorologijos organizacija taip pat pabrėžia, kad sezoninės prognozės gali padėti iš anksto pasirengti klimatui jautriuose sektoriuose. Sveikatos priežiūrai svarbu ne vien gauti prognozę, bet ir iš anksto sutarti, kas ją pavers veiksmais: perspėjimais, pagalba pažeidžiamiems žmonėms ir įstaigų darbo organizavimu.
Kodėl karštis tampa medicinos problema
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, karščio poveikis neapsiriboja šilumos smūgiu. Organizmui bandant atvėsti didėja krūvis širdžiai ir inkstams, gali paūmėti širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo, medžiagų apykaitos ir kitos lėtinės ligos. Pavojų lemia ir drėgmė, nakties temperatūra, darbo sąlygos bei galimybė atsivėsinti.
Pažeidžiamumas nėra vien amžiaus klausimas. Lauke ar fiziškai sunkiai dirbantis žmogus gali patirti didelę šilumos apkrovą, o prastai vėdinamame būste gyvenantis asmuo neturėti galimybės atsigauti naktį. Vyresnis amžius, lėtinės ligos ir socialinė izoliacija gali šias aplinkybes dar labiau apsunkinti.
Karščio sukelti sveikatos sutrikimai gali pasireikšti greitai, todėl perspėjimas turi pasiekti žmogų laiku. Vien bendro pobūdžio priminimas internete neparodo, ar pagalba prieinama tam, kuris neturi vėsaus būsto, transporto ar artimųjų.
Kodėl svarbus skirtumas tarp prognozės ir scenarijaus
Modelio rezultatas turi būti skaitomas kartu su jo neapibrėžtumu. Platus intervalas rodo, kad pateiktas centrinis įvertis nėra tiksliai suskaičiuotas papildomų mirčių sąrašas. Tai nereiškia, kad signalą reikia ignoruoti; reiškia, kad planavime turi likti vietos skirtingiems tikėtiniems poreikiams ir vietinių duomenų patikrai.
Svarbus ir pasirinktas palyginimas. Su karščiu susijusių mirčių procentinis pokytis nėra toks pats, kaip visų mirčių procentinis pokytis. Jei šių vardiklių neatskiriame, skaitytojui gali susidaryti daug didesnio individualaus pavojaus įspūdis, negu iš tiesų apskaičiuota.
Pasirengimo veiksmingumą verta vertinti pagal tai, ar perspėjimai pasiekė žmones, ar buvo prieinamos vėsios erdvės ir ar sveikatos paslaugos išliko veikiančios. Vien pranešimų skaičius arba paskelbto plano faktas to nepatvirtina. Tai aktualu ir Lietuvai, nors pasaulinės analizės dydžių tiesiogiai perkelti mūsų šaliai negalima.
Pasirengimas apima daugiau negu vandens buteliuką
PSO Europos regiono patarimuose rekomenduojama vengti didžiausio karščio, naudotis pavėsiu ir vėsesnėmis patalpomis, mažinti būsto įkaitimą. Svarbu pagalvoti ir apie šalia gyvenančius pažeidžiamus žmones. Vaikų negalima palikti stovinčiame automobilyje; šios rizikos nepanaikina trumpam planuojamas sustojimas.
Tačiau gyventojų elgesys yra tik viena pasirengimo dalis. Pasaulinė meteorologijos organizacija ragina sveikatos ir meteorologijos tarnybas bendradarbiauti, kad prognozės pasiektų sprendimus priimančius specialistus tinkamu laiku ir suprantama forma. Įstaigoms svarbi ir elektros, vandens bei transporto paslaugų veikla per ekstremalų karštį.
Rizikos valdymo plane verta aiškiai numatyti atsakomybes. Kas susisieks su vienišu žmogumi, kur bus prieinama vėsi erdvė, kaip bus informuojami lauko darbuotojai? Tokie klausimai paverčia abstrakčią klimato grėsmę patikrinamais praktiniais veiksmais.
Naujosios analizės negalima vadinti kiekvienos mirties priežasties nustatymu. Ji parodo statistinę temperatūros ir mirtingumo sąsają bei jos pasiskirstymą. Atsakinga išvada yra ruoštis prognozuojamai rizikai ir vertinti, ar priemonės pasiekia labiausiai pažeidžiamus žmones, o ne skaitytojui žadėti tikslų asmeninį pavojų iš vieno pasaulinio procento.
Šaltiniai
- Nature Medicine: temperatūros mirtingumas ir ENSO
- WMO: El Niño ir La Niña
- PSO: karštis ir sveikata
- PSO Europa: patarimai karštu oru
- WMO: pasirengimas El Niño sveikatos rizikoms
Iliustracijos autorius – OpenAI vaizdų generavimo priemonė. DI sukurta teminė iliustracija; ji nerodo tikrų tyrimo dalyvių, paciento tyrimo ar dokumentuoto įvykio.
