Retroperitoninė liposarkoma auga giliai pilvo užpakalinėje dalyje, kur gali apgaubti svarbius organus ir kraujagysles. Pagrindinis gydymas yra operacija, tačiau net po didelės apimties rezekcijos liga gali atsinaujinti. Liepos 25 dieną paskelbtame 1B fazės tyrime vertinta, ar prieš operaciją galima saugiai derinti eribuliną ir tikslinę radioterapiją.
Koks buvo gydymo planas?
Į atvirą dozės paieškos tyrimą įtraukta 15 pacientų, kurių pirminė arba atsinaujinusi retroperitoninė liposarkoma buvo laikoma operabilia. Jie gavo tris 21 dienos eribulino ciklus. Pirmojo ciklo metu pradėta 50,4 Gy intensyvumo moduliuota radioterapija, o operacija atlikta praėjus 3–10 savaičių po chemospindulinio gydymo.
Trylika pacientų buvo tinkami dozės vertinimui. Pradinę dozę gavusiems keturiems žmonėms dozę ribojančio toksinio poveikio nenustatyta, o didesnės dozės grupėje toks poveikis pasireiškė dviem iš devynių. Tyrėjai rekomendavo tolesniems bandymams eribulino 1,4 mg/m² dozę kartu su 50,4 Gy radioterapija.
Ką rodo ankstyvi veiksmingumo duomenys?
Vienuolikai vertintų pacientų medianinis laikotarpis be ligos atkryčio buvo 30,4 mėnesio, o medianinis bendras išgyvenamumas – 54,1 mėnesio. Šie skaičiai atrodo viltingai, tačiau jų negalima tiesiogiai palyginti su standartiniu gydymu, nes tyrimas neturėjo kontrolinės grupės ir buvo labai mažas.
Pirmos fazės tyrimo tikslas pirmiausia yra dozė, toleravimas ir praktinis gydymo įgyvendinimas, o ne galutinis įrodymas, kad pacientai gyvena ilgiau. Rezultatus gali stipriai paveikti naviko potipis, operacijos apimtis ir tai, kokie pacientai buvo atrinkti dalyvauti.
Kodėl derinys domina chirurgus ir onkologus?
Radioterapija siekia sumažinti vietinio atkryčio riziką, o eribulinas veikia mikrovamzdelius ir yra patvirtintas pažengusiai liposarkomai gydyti. Teoriškai derinys gali sustiprinti vietinį poveikį ir kartu veikti mikroskopinę ligą. Tačiau intensyvesnis gydymas gali apsunkinti žaizdų gijimą, kraujo rodiklius ar operaciją, todėl reikalinga daugiadalykė kontrolė.
Ši schema dar nėra naujas standartas. Pacientų gydymą turėtų planuoti sarkomų centras, kuriame kartu dirba chirurgas onkologas, radioterapeutas, chemoterapeutas ir radiologas. Kitas žingsnis – didesnis prospektyvus tyrimas, galintis patikimiau įvertinti atkryčio ir išgyvenamumo naudą.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.