Reguliari patikra smarkiai sumažino sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau dalis moterų vis dar nesitikrina dėl laiko stokos, nepatogumo, ankstesnės nemalonios patirties ar riboto gydytojų prieinamumo. JAMA Internal Medicine klinikinėje apžvalgoje išskiriama sparčiai besivystanti alternatyva – savarankiškai paimamas mėginys žmogaus papilomos viruso, arba ŽPV, tyrimui.
Kodėl pirmiausia ieškoma ŽPV
Didžiąją daugumą gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia ilgai išliekanti didelės rizikos ŽPV infekcija. Todėl pirminis ŽPV tyrimas leidžia nustatyti riziką dar prieš atsirandant reikšmingiems ląstelių pokyčiams. Neigiamas kokybiškai atlikto tyrimo rezultatas suteikia didelį patikimumą, kad artimiausiu laikotarpiu sunkių pakitimų rizika yra maža.
Įprastai mėginį nuo gimdos kaklelio paima sveikatos priežiūros specialistas. Savarankiško ėminio atveju moteris specialiu tamponu ar šepetėliu paima makšties mėginį pati. Tai gali būti atliekama sveikatos įstaigoje, o kai kuriose programose – ir namuose, priklausomai nuo šalies patvirtintų testų bei organizavimo.
Patogumas gali sumažinti nelygybę
Savitestavimas gali būti ypač svarbus moterims, kurios retai pasiekia profilaktines paslaugas: gyvenančioms atokiau, neturinčioms lankstaus darbo grafiko, patyrusioms traumą ar jaučiančioms didelį diskomfortą ginekologinės apžiūros metu. Platesnė prieiga gali sumažinti nelygybę, nes būtent nepakankamai tikrinamose grupėse dažniau diagnozuojamas pažengęs vėžys.
Tačiau savarankiškai paimamas ŽPV mėginys nėra tas pats, kas įprastas citologinis tepinėlis. Jis neįvertina ląstelių morfologijos ir negali pakeisti visų diagnostikos etapų. Jei nustatomas didelės rizikos ŽPV, reikia aiškaus tolesnio kelio – kartais papildomo laboratorinio tyrimo, specialisto paimto mėginio, citologijos ar kolposkopijos.
Kam taikomos bendrosios rekomendacijos
Patikros intervalai ir metodai priklauso nuo amžiaus, ankstesnių rezultatų, imuninės būklės ir nacionalinės programos. Vidutinės rizikos moterims skirtos rekomendacijos netinka visoms. Po gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų gydymo, esant ŽIV infekcijai, nuslopintam imunitetui ar kitiems rizikos veiksniams stebėsena gali būti intensyvesnė.
Skiepai nuo ŽPV labai sumažina pavojingų infekcijų ir ikivėžinių pakitimų riziką, tačiau kol kas nepanaikina patikros poreikio. Vakcinacija ir patikra yra viena kitą papildančios prevencijos priemonės.
Lietuvoje reikia vadovautis galiojančia nacionaline prevencine programa ir naudoti tik patvirtintus tyrimus. Internetu įsigytas neaiškios kilmės testas nėra lygiavertis organizuotai patikrai, jei nėra kokybės kontrolės ir tolesnės priežiūros. Naujoji kryptis žada patogesnę prevenciją, tačiau jos sėkmė priklausys nuo to, ar teigiamą rezultatą gavusi moteris bus greitai ir aiškiai palydėta iki reikalingo ištyrimo.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamainternalmedicine/article-abstract/2852651
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.