GLP-1 receptorių agonistai per kelerius metus tapo vienais plačiausiai aptariamų vaistų. Jie skiriami 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, o dalis preparatų – ir kūno svoriui mažinti. Tačiau kartu su augančiu vartojimu daugėja klausimų apie retesnius nepageidaujamus reiškinius. Naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad šiuos vaistus vartojantiems žmonėms plaukų slinkimas gali būti nustatomas dažniau negu vartojant kai kuriuos kitus vaistus nuo diabeto.
Ką ištyrė mokslininkai?
Liepos 22 dieną žurnale „The BMJ“ paskelbtame tyrime analizuoti Pensilvanijos universiteto sveikatos sistemos elektroniniai medicininiai duomenys. Mokslininkai vertino suaugusiuosius, sergančius 2 tipo cukriniu diabetu ir 2019–2024 metais pradėjusius vartoti GLP-1 receptorių agonistą arba vieną iš dviejų kitų vaistų grupių – SGLT2 ar DPP-4 inhibitorius.
Palyginimui buvo suformuotos didelės pacientų grupės. Vienoje analizėje vertinta daugiau kaip 12 tūkst. GLP-1 grupės ir per 15 tūkst. SGLT2 inhibitorių grupės pacientų, kitoje – beveik 12 tūkst. GLP-1 bei daugiau kaip 11 tūkst. DPP-4 inhibitorių vartotojų. Tyrėjai mėgino statistiškai suvienodinti grupes pagal daugelį sveikatos ir gyvenimo būdo požymių.
Rizika padidėjo, bet absoliutus pavojus liko nedidelis
GLP-1 receptorių agonistų vartotojams alopecija buvo diagnozuojama dažniau. Palyginti su SGLT2 inhibitorių vartotojais, santykinė rizika buvo maždaug 37 procentais didesnė, o palyginti su DPP-4 inhibitoriais – apie 68 procentais didesnė. Atskirai nagrinėjant nerandinę alopeciją, ryšys taip pat išliko.
Vis dėlto santykinis padidėjimas nereiškia, kad plaukų slinkimas ištiks daugumą vaistą vartojančių žmonių. Pats įvykis buvo retas, todėl absoliutus papildomas pavojus vienam pacientui išliko mažas. Be to, tai stebėjimo tyrimas: jis parodo sąsają, bet neįrodo, kad būtent vaistas tiesiogiai sukėlė plaukų slinkimą.
Kodėl gali slinkti plaukai?
Galimų paaiškinimų yra keli. Spartus svorio mažėjimas, mažesnis suvartojamų kalorijų kiekis, baltymų, geležies ar kitų maistinių medžiagų stoka gali laikinai pakeisti plauko augimo ciklą. Po kelių mėnesių daugiau plaukų vienu metu pereina į ramybės fazę ir pradeda slinkti. Tokia būklė vadinama telogeniniu plaukų slinkimu ir neretai būna grįžtama.
Plauko ciklas yra lėtas, todėl žmogus gali susieti simptomą su visai nesenu įvykiu, nors tikrasis organizmo pokytis įvyko prieš kelis mėnesius. Dėl šios priežasties gydytojui svarbu žinoti, kada pradėtas vaistas, kaip greitai mažėjo svoris, ar buvo kitų ligų, karščiavimo, operacijų, emocinio streso ir mitybos pokyčių. Vien nuotrauka ar vienas laboratorinis tyrimas dažnai neatsako į visus klausimus.
Tačiau plaukų slinkimą gali lemti ir skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, infekcijos, stresas, hormoniniai pokyčiai, paveldimumas ar kiti vaistai. Elektroniniai įrašai neleidžia tiksliai nustatyti kiekvieno atvejo priežasties. Tyrėjai taip pat negalėjo patikimai įvertinti, ar rizika priklauso nuo konkretaus preparato, dozės, vartojimo trukmės ar numesto svorio.
Ką daryti pastebėjus slinkimą?
Vaisto savavališkai nutraukti nereikėtų. GLP-1 preparatai gali padėti kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, mažinti svorį, o daliai pacientų – ir širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką. Sprendžiant dėl gydymo svarbu vertinti visą naudą ir galimą žalą, o ne vieną retą simptomą.
Pasitarus su gydytoju gali būti nuspręsta tęsti tą pačią dozę, lėčiau ją didinti, koreguoti mitybą ar ieškoti kitos priežasties. Maisto papildai neturėtų būti vartojami aklai: pavyzdžiui, geležis naudinga tik tada, kai jos tikrai trūksta, o per didelės kai kurių medžiagų dozės pačios gali pakenkti. Gydymo planas priklauso nuo diabeto kontrolės, kūno svorio, kitų ligų ir asmeninių prioritetų.
Jeigu plaukai slenka staiga, kuokštais, atsiranda aiškiai nuplikusių plotų, galvos odos paraudimas ar kiti simptomai, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą. Gydytojas gali įvertinti mitybą, svorio pokyčio tempą, atlikti kraujo tyrimus ir patikrinti kitas galimas priežastis. Subalansuota mityba bei pakankamas baltymų kiekis ypač svarbūs, kai apetitas sumažėja.
Naujieji rezultatai yra signalas tolesniems tyrimams, o ne priežastis atsisakyti veiksmingo gydymo. Pacientams tai priminimas aptarti pastebėtus pokyčius, o gydytojams – stebėti ne tik svorį ir gliukozę, bet ir bendrą žmogaus savijautą.
Ką dar svarbu išsiaiškinti?
Ateities tyrimai turėtų atskirti konkrečius GLP-1 preparatus, įvertinti jų dozes, vartojimo trukmę ir faktinį svorio mažėjimą. Taip pat svarbu nustatyti, ar plaukai atauga tęsiant gydymą ir kurios pacientų grupės yra jautriausios. Tik tada bus galima tiksliau pasakyti, ar riziką lemia tiesioginis vaisto poveikis, greitas kūno pokytis, mityba, ar kelių veiksnių derinys.
Kol kas praktiškiausia išvada paprasta: pradėjus gydymą verta stebėti organizmo pokyčius, rūpintis visaverte mityba ir simptomus registruoti. Plaukų slinkimo pradžios laikas, nuotraukos bei vaistų ir svorio pokyčių užrašai gali padėti gydytojui greičiau suprasti situaciją ir kartu priimti pagrįstą sprendimą.
Svarbu nepamiršti, kad gydymo tikslas nėra vien kuo greitesnis svorio kritimas. Tvarus rezultatas apima pakankamą maistinių medžiagų kiekį, raumenų išsaugojimą ir gerą kasdienę savijautą.
Šaltinis: „The BMJ“ publikuotas tyrimas (PubMed).
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.