Nešiojamieji HEPA filtrai iš oro pašalina labai smulkias daleles ir pandemijos metais tapo populiaria papildoma apsaugos priemone. Atrodytų logiška, kad slaugos namuose, kur vyresni ir pažeidžiami žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, švaresnis oras turėtų sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių. Tačiau naujas Jungtinėje Karalystėje atliktas atsitiktinių imčių tyrimas aiškaus sumažėjimo nenustatė.
Kodėl slaugos namai pasirinkti tyrimui?
Slaugos namų gyventojai dažnai yra vyresnio amžiaus, serga keliomis lėtinėmis ligomis ir sunkiau pakelia gripą, COVID-19 ar kitas kvėpavimo infekcijas. Gyvenimas bendrose patalpose palengvina virusų plitimą, o protrūkiai gali lemti hospitalizacijas, antibiotikų vartojimą, darbuotojų nedarbingumą ir net mirtis.
HEPA filtras mechaniškai sulaiko didelę dalį ore esančių dalelių, įskaitant aerozolius, galinčius pernešti virusus. Laboratoriniai matavimai rodo, kad tinkamo galingumo įrenginys mažina dalelių koncentraciją. Tačiau biologinis ir klinikinis klausimas sudėtingesnis: infekcija gali plisti ir artimo kontakto metu, per rankas, bendrus paviršius ar patalpas, kuriose filtro nėra.
91 slaugos namas ir daugiau kaip tūkstantis gyventojų
AFRI-c tyrime dalyvavo 91 slaugos namas. Į galutinę pagrindinio rezultato analizę įtraukti 1158 gyventojai. Įstaigos, o ne pavieniai žmonės, atsitiktinai paskirstytos į intervencijos ir kontrolinę grupes. Intervencijos įstaigose nešiojamieji didelio efektyvumo filtrai buvo pastatyti bendrose erdvėse ir tyrime dalyvavusių gyventojų miegamuosiuose.
Mokslininkai per žiemos sezoną stebėjo kvėpavimo infekcijų epizodus vienam gyventojui. Taip pat vertino kitas infekcijas, antibiotikų vartojimą, darbuotojų nedarbingumą ir mikrobiologiškai patvirtintus protrūkius. Toks tyrimo planas padėjo patikrinti ne tik dalelių kiekį ore, bet ir pacientams iš tiesų svarbius sveikatos rezultatus.
Reikšmingo skirtumo nebuvo
Slaugos namuose su HEPA filtrais kvėpavimo infekcijų skaičius reikšmingai nesumažėjo, palyginti su įprastai dirbusiomis įstaigomis. Tyrėjai taip pat nerado įrodymų, kad filtrai būtų sumažinę kitų infekcijų, antibiotikų vartojimo ar darbuotojų neatvykimo į darbą dažnį. Tai nepatvirtino hipotezės, jog vien toks įrenginių išdėstymas duos aiškią klinikinę naudą.
Vis dėlto statistinis neapibrėžtumas visiškai neatmeta mažesnio, galbūt praktiškai svarbaus poveikio. Pasikliautinieji intervalai apėmė ir galimybę, kad infekcijų sumažėjo iki maždaug ketvirtadalio. Todėl tiksliausia išvada nėra „filtrai neveikia“, o tai, kad šiame tyrime nepavyko patikimai įrodyti numatyto sumažėjimo.
Kodėl rezultatas galėjo būti neutralus?
Realiame slaugos name žmonės juda tarp kambarių, valgyklų ir koridorių, atvyksta lankytojai, keičiasi darbuotojai. Filtras valo tik tam tikrą oro tūrį ir jo nauda priklauso nuo patalpos dydžio, oro apykaitos, įrenginio galingumo, veikimo laiko, filtro keitimo bei to, ar gyventojas iš tiesų būna šalia jo.
Be to, ne visos kvėpavimo infekcijos perduodamos vienodai. Artimas kontaktas, kosėjimas šalia kito žmogaus ir rankų higiena gali būti svarbesni negu bendras dalelių fonas kambaryje. Tyrime įrenginiai buvo tik viena priemonė, o kitų prevencijos veiksmų kokybė tarp įstaigų galėjo skirtis.
Ar verta atsisakyti oro valymo?
Ne. HEPA filtrai patikimai mažina ore esančias daleles ir gali būti naudingi dėl oro kokybės, alergijų ar konkrečių patalpų rizikos. Tačiau naujasis tyrimas įspėja nepateikti jų kaip vienintelės ar garantuotos apsaugos nuo infekcijų slaugos namuose. Brangus įrenginių diegimas turėtų būti vertinamas kartu su realiais patalpų ir priežiūros poreikiais.
Įstaigoms rekomenduojama tęsti nacionalinėmis gairėmis pagrįstą kompleksinę prevenciją: sergančių žmonių ankstyvą atpažinimą, tinkamą izoliavimą, darbuotojų ir gyventojų skiepijimą, rankų higieną, valymą, ventiliaciją ir apsaugos priemones protrūkio metu. Oro filtravimas gali papildyti šias priemones, bet jų nepakeičia.
Ateities tyrimai turėtų nustatyti, ar didesnė oro apykaita, kitoks filtrų išdėstymas arba jų naudojimas tik protrūkio metu duotų kitokį rezultatą. Taip pat svarbu vertinti elektros, priežiūros, triukšmo ir filtrų keitimo sąnaudas, kad sprendimas būtų ne tik teoriškai patrauklus, bet ir praktiškai pagrįstas.
Ką HEPA filtras gali ir ko negali?
Įrenginys neįleidžia „šviežio“ lauko oro ir nemažina anglies dioksido, jeigu tik recirkuliuoja kambario orą. Todėl jis nepakeičia vėdinimo. Renkantis filtrą svarbu ne vien užrašas HEPA, bet ir švaraus oro tiekimo greitis, atitinkantis patalpos tūrį. Per silpnas arba tyliausiu režimu nuolat veikiantis prietaisas gali apdoroti per mažai oro.
Filtras taip pat neapsaugo žmogaus nuo labai artimo kontakto, jei užsikrėtęs asmuo kalba ar kosėja šalia. Didžiausia teorinė nauda tikėtina patalpose, kur daug žmonių, vėdinimas prastas ir įrenginys gali nuolat veikti pakankamu galingumu. Tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti triukšmą, saugų pastatymą ir reguliarią priežiūrą.
Gyventojų artimiesiems tyrimas neturėtų kelti kaltės, jei namuose nėra oro valytuvo. Daug svarbiau neiti lankyti jaučiant infekcijos simptomus, laikytis įstaigos taisyklių, pasirūpinti rekomenduojamais skiepais ir rankų higiena.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualių infekcijų kontrolės rekomendacijų.
Skaidrumo informacija: rengiant šią publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo „Mednews.lt“ redakcija. Originali publikacija, kuria remiantis parengta ši naujiena: JAMA Internal Medicine – AFRI-c klinikinis tyrimas.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.