Preeklampsija ir vaisiaus augimo sulėtėjimas gali prasidėti gerokai anksčiau, nei atsiranda padidėjęs kraujospūdis ar ultragarsu pastebimas per mažas vaisiaus augimas. „Nature Medicine“ paskelbtas tyrimas išskyrė placentos gaminamą baltymą isthmin-2 (ISM2), kurio maža koncentracija motinos kraujyje pirmąjį trimestrą buvo susijusi su abiem vėliau pasireiškiančiomis komplikacijomis.
Ieškota tarp beveik trijų tūkstančių baltymų
Pagrindinėje prospektyvioje POPS kohortoje dalyvavo 4 512 pirmą kartą gimdysiančių moterų, laukusių vieno vaisiaus. Kraujas paimtas vidutiniškai 12,7 nėštumo savaitę, vėliau – dar keliais nėštumo etapais. Tyrėjai išanalizavo 2 904 baltymus ir lygino moteris, kurioms vėliau išsivystė preeklampsija, vaisiaus augimo sulėtėjimas arba abi būklės, su atsitiktinai parinkta palyginamąja grupe.
ISM2 buvo vienintelis baltymas, reikšmingai susijęs su visais keturiais vertintais rezultatų deriniais. Jo signalas buvo stipriausias iš visų tirtų baltymų. Ryšys patvirtintas dar dviejose nepriklausomose nėščiųjų kohortose, todėl mažiau tikėtina, kad rezultatas atsirado atsitiktinai vienoje populiacijoje.
Kodėl šis baltymas gali būti svarbus?
Preeklampsijos ir vaisiaus augimo sulėtėjimo pradžia siejama su nepakankamu ekstravilinių trofoblastų įsiskverbimu į gimdos audinius bei nevisiška spiralinių arterijų pertvarka. Dėl to placenta gali būti prasčiau aprūpinama krauju. Tyrėjai nustatė, kad ISM2 beveik išimtinai gaminamas placentoje, o jo RNR ypač gausu būtent ekstraviliniuose trofoblastuose.
Laboratorijoje sumažinus ISM2 gamybą žmogaus trofoblastų kamieninėse ląstelėse, jų gebėjimas invazuoti audinį ryškiai susilpnėjo. Priešingai, pradėjus gaminti ISM2 ląstelėse, kurios natūraliai jo negamina, migracija sustiprėjo. Tai nereiškia galutinai įrodytos priežasties, tačiau biologinis mechanizmas sutampa su klinikiniu ryšiu.
Didžiausias skirtumas – ankstyvuoju nėštumu
ISM2 skirtumai tarp būsimų komplikacijų ir kontrolės grupių buvo didžiausi apie 12-ąją savaitę, dar išliko apie 20-ąją savaitę, bet vėliau išnyko. Tai atitinka laiką, kai vyksta svarbiausia placentos kraujagyslių pertvarka. Maža ISM2 koncentracija taip pat siejosi su didesniu pasipriešinimu kraujotakai gimdos arterijose.
Vertinant gebėjimą atskirti moteris, kurioms vėliau išsivystė komplikacijos, ISM2 pirmąjį trimestrą pasirodė geriau už penkis jau naudojamus placentos biomarkerius, išmatuotus tuose pačiuose mėginiuose. Tačiau moksliniame tyrime naudotas baltymo matavimo metodas dar nėra paruoštas įprastai klinikinei laboratorijai.
Tai dar nėra naujas nėščiųjų kraujo testas
Vien biomarkerio sąsajos nepakanka patikros programai. Reikia nustatyti patikimas ribines vertes, įvertinti rezultatą skirtingos kilmės populiacijose ir parodyti, kad pridėjus ISM2 prie dabartinių rizikos modelių realiai pagerėja motinos bei kūdikio baigtys. Tyrimo kohortose daugiausia dalyvavo Šiaurės Europos moterys, todėl rezultatų apibendrinimas turi būti patikrintas plačiau.
ISM2 neturėtų būti vertinamas atskirai nuo motinos ligų, kraujospūdžio, gimdos arterijų doplerio ir kitų placentos žymenų. Mažas baltymo kiekis taip pat dar nepasako, kuri moteris tikrai susirgs, o normalus rezultatas negalėtų visiškai atmesti rizikos.
Klinikinė reikšmė
Jeigu radinys bus patvirtintas, ISM2 galėtų papildyti pirmojo trimestro rizikos vertinimą ir padėti anksčiau parinkti intensyvesnę priežiūrą. Tyrimas taip pat atveria mechanistinę kryptį: supratus, kodėl kai kurių moterų placenta gamina mažiau ISM2 ir kaip šis baltymas veikia trofoblastus, ateityje būtų galima ieškoti ne tik prognozavimo, bet ir prevencijos priemonių.
Kol kas nėščiųjų priežiūra nesikeičia. Reguliarūs vizitai, kraujospūdžio stebėjimas ir gydytojo paskirti tyrimai išlieka svarbiausi, o nauji galvos skausmai, regos sutrikimai, skausmas pašonėje, staigus tinimas ar sumažėję vaisiaus judesiai turi būti įvertinti nedelsiant.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://www.nature.com/articles/s41591-026-04573-6
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.