Šiuolaikinė radioterapija gerokai sumažino širdies gaunamą spindulių dozę gydant kairės krūties vėžį. Vis dėlto širdies anatominė padėtis reiškia, kad rizika ne visoms pacientėms vienoda. Pietų Korėjos nacionalinių duomenų analizė parodė, kad papildoma išeminės širdies ligos rizika labiausiai išryškėjo moterims, kurios prieš gydymą jau turėjo kelis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
Daugiau kaip 23 tūkstančiai pacienčių
Retrospektyviame kohortiniame tyrime analizuotos 23 305 moterys, kurios 2002–2018 metais po krūties vėžio operacijos gavo radioterapiją ir trejus metus iki operacijos neturėjo diagnozuotos išeminės širdies ligos. 11 723 pacientės gydytos dėl kairės, o 11 582 – dėl dešinės krūties naviko.
Vidutinis pacienčių amžius buvo 51,7 metų, stebėjimo mediana – 4,3 metų. Kairės ir dešinės pusės palyginimas pasitelktas kaip natūralus būdas įvertinti galimą širdies apšvitos poveikį, nes kairės krūties radioterapijos laukas anatomiškai yra arčiau širdies.
Vertinti šeši pradiniai rizikos veiksniai
Autoriai suskaičiavo šešis veiksnius: 55 metų ar vyresnį amžių, nutukimą, rūkymą, hipertenziją, cukrinį diabetą ir dislipidemiją. Visoje kohortoje kairės pusės radioterapija siejosi su 11 procentų didesne santykine išeminės širdies ligos rizika, palyginti su dešine puse.
Tačiau suskirsčius pagal pradinę rizikos naštą paaiškėjo, kad pacientėms, turėjusioms nuo nulio iki dviejų veiksnių, statistiškai patikimo skirtumo tarp kairės ir dešinės pusės nebuvo. Ryškiausias skirtumas nustatytas turėjusioms tris rizikos veiksnius.
Aštuonerių metų absoliutus skirtumas – 5,1 procentinio punkto
Trijų rizikos veiksnių grupėje per aštuonerius metus išeminė širdies liga nustatyta 20,3 procento kairės pusės ir 15,2 procento dešinės pusės radioterapiją gavusių moterų. Absoliutus skirtumas siekė 5,1 procentinio punkto, o pakoreguota santykinė rizika buvo 37 procentais didesnė.
Keturių ar penkių veiksnių grupėse skirtumas statistinio reikšmingumo nepasiekė, tačiau šiose grupėse pacienčių buvo mažiau, todėl pasikliautinieji intervalai platūs. Autoriai pabrėžia, kad rizikos modelis nebuvo visiškai tiesinis ir atskirų pogrupių rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Ką reiškia širdį tausojanti radioterapija?
Širdies dozę galima mažinti planuojant gydymą trimačiais vaizdais, naudojant intensyvumo moduliaciją, kontroliuojant spinduliuotės laukus ir taikant gilaus įkvėpimo sulaikymą. Įkvėpus plaučiai išsiplečia, o širdis gali nutolti nuo krūtinės sienos ir spindulių lauko.
Protonų terapija ar kitos pažangios technologijos kai kurioms pacientėms gali dar labiau sumažinti dozę, tačiau jų prieinamumas ribotas. Tyrimas siūlo šiuos išteklius pirmiausia skirti didesnę pradinę širdies riziką turinčioms moterims.
Radioterapijos atsisakyti nereikėtų
Po krūtį išsaugančios operacijos radioterapija reikšmingai mažina vietinio vėžio atsinaujinimo riziką ir tam tikroms pacientėms gerina išgyvenamumą. Nauji duomenys nereiškia, kad kairės krūties naviką gydyti spinduliais per pavojinga. Jie padeda tiksliau planuoti apsaugą ir ilgalaikę stebėseną.
Prieš gydymą verta įvertinti kraujospūdį, lipidus, gliukozę, rūkymą ir kūno masę. Šių veiksnių korekcija svarbi nepriklausomai nuo radioterapijos ir gali sumažinti bendrą absoliučią širdies ligos riziką.
Tyrimo ribotumai
Analizė paremta administraciniais duomenimis ir neatsitiktiniu gydymo palyginimu. Duomenų bazėje nebuvo individualių širdies spindulių dozių, tikslių radioterapijos metodų ir visų galimų rizikos veiksnių. Stebėjimo trukmė gali būti per trumpa daliai vėlyvų radiacijos sukeltų širdies pažeidimų, kurie išryškėja po dešimtmečio ar vėliau.
Vis dėlto didelė nacionalinė kohorta parodo praktiškai svarbią kryptį: širdies apsauga turėtų būti pritaikyta ne vien pagal naviko pusę, bet ir pagal individualią kardiovaskulinę riziką. Onkologo radioterapeuto ir šeimos gydytojo ar kardiologo bendradarbiavimas gali padėti suderinti veiksmingą vėžio kontrolę su ilgalaike širdies sveikata.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2853516
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.