Pjautuvinė anemija yra paveldima kraujo liga, kai pakitęs hemoglobinas gali deformuoti eritrocitus, sutrikdyti kraujotaką ir pažeisti organus. Mažiems vaikams ypač pavojingos infekcijos: dėl blužnies funkcijos sutrikimo ir kitų ligos mechanizmų jos gali greitai tapti sunkios. Net taikant skiepus, antibiotikų profilaktiką ir hidroksiurėją, papildomų saugių prevencijos priemonių poreikis išlieka.
2026 m. rugpjūčio 19 d. žurnale JAMA paskelbti ZIPS-2 atsitiktinių imčių tyrimo rezultatai. Jinja regioninėje ligoninėje Ugandoje įtraukti 100 vaikų nuo vienų iki beveik penkerių metų. Pusė jų šešis mėnesius kasdien gavo 20 mg cinko sulfato, kita pusė – placebą. Tyrimas buvo dvigubai aklas, o stebėjimas užbaigtas visiems dalyviams.
Per šešis mėnesius cinko grupėje užregistruota 80, o placebo grupėje – 124 infekcijos. Perskaičiavus į stebėjimo laiką, tai sudarė 305,7 infekcijos 100 asmens metų cinko grupėje ir 480,7 – placebo grupėje. Pakoregavus pagal amžių, lytį ir hidroksiurėjos vartojimą, infekcijų dažnio santykis buvo 0,62. Tai atitinka maždaug 38 proc. mažesnį bendrą infekcijų dažnį.
Tyrimo pradžioje 45 proc. vaikų jau vartojo hidroksiurėją, o įtraukus į tyrimą ją pradėjo arba tęsė visi dalyviai. Todėl cinkas buvo vertinamas ne kaip pagrindinio gydymo pakaitalas, bet kaip papildoma priemonė prie šiuolaikinės pjautuvinės anemijos priežiūros. Nė vienoje grupėje nepasitaikė nepageidaujamų reiškinių, dėl kurių būtų reikėję nutraukti paskirtą preparatą.
Cinkas svarbus imuninei sistemai, odos ir gleivinių barjerui, fermentų veiklai bei audinių atsistatymui. Vaikams, sergantiems pjautuvine anemija, jo stoka gali būti dažnesnė dėl didesnio poreikio, mitybos sunkumų ir padidėjusio mikroelemento netekimo. Tačiau biologinis paaiškinimas savaime neįrodo klinikinės naudos, todėl atsitiktinių imčių tyrimo rezultatas yra reikšmingesnis už vien laboratorinius duomenis.
Vis dėlto šio tyrimo nereikėtų suprasti kaip universalaus patarimo visiems vaikams savarankiškai vartoti 20 mg cinko. Tyrimas buvo nedidelis, atliktas vienoje Ugandos ligoninėje, apėmė konkrečią ligą ir jaunesnius nei penkerių metų vaikus. Infekcijų aplinka, mitybos būklė, skiepijimo aprėptis ir įprasta medicininė priežiūra skirtingose šalyse nėra vienodos. Reikia didesnių daugiacentrių tyrimų ir duomenų apie vyresnius vaikus.
Ilgalaikis per didelis cinko vartojimas taip pat nėra visiškai nekaltas. Jis gali sukelti pykinimą, pilvo simptomus, trikdyti vario pasisavinimą ir ilgainiui prisidėti prie anemijos ar neurologinių sutrikimų. Todėl papildų dozė ir trukmė turi būti aptartos su gydytoju, ypač kai vaikas serga lėtine kraujo liga ir vartoja kitus vaistus.
ZIPS-2 rezultatai suteikia viltingą, bet dar ne galutinį signalą. Jei nauda bus patvirtinta skirtingose šalyse ir didesnėse grupėse, nebrangus cinko papildymas galėtų tapti viena iš infekcijų prevencijos priemonių vaikams, sergantiems pjautuvine anemija. Kol kas pagrindą išlieka skiepai, penicilino profilaktika pagal vietines rekomendacijas, hidroksiurėja, greitas karščiavimo įvertinimas ir specializuota pediatrinė priežiūra.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: JAMA
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.