Bipolinės depresijos gydymas sudėtingas: įprasti antidepresantai gali nepadėti, o kai kuriems pacientams didina nuotaikos persijungimo riziką. „JAMA Psychiatry“ paskelbtame Ket-BD tyrime keturios intraveninio ketamino infuzijos per dvi savaites labiau sumažino gydymui atsparios bipolinės depresijos simptomus nei aktyvus kontrolinis preparatas midazolamas.
Kas dalyvavo tyrime?
Dvigubai aklas atsitiktinių imčių tyrimas atliktas trijuose Kanados Ontarijo centruose. Įtraukti 68 ambulatoriškai gydyti 21–65 metų žmonės, sergantys I arba II tipo bipoliniu sutrikimu ir tuo metu patiriantys vidutinio sunkumo ar sunkų depresijos epizodą. Visi buvo nesėkmingai išbandę bent du įrodymais pagrįstus gydymo būdus.
Dalyviai toliau vartojo stabilios dozės bent vieną nuotaikos stabilizatorių arba antipsichozinį vaistą. Jie atsitiktinai paskirti gauti keturias 40 minučių ketamino arba midazolamo infuzijas. Ketamino dozė buvo 0,5–0,75 mg/kg, midazolamo – 0,02–0,03 mg/kg.
Kodėl naudotas midazolamas?
Ketamino poveikį sunku tirti aklai, nes jis gali sukelti juntamą atsiskyrimo, svaigimo ar suvokimo pasikeitimo būseną. Midazolamas pasirinktas kaip aktyvi kontrolė, kad ir kontrolinės grupės pacientai pajustų tam tikrą trumpalaikį poveikį. Vis dėlto po pirmos infuzijos 47 procentai dalyvių teisingai atspėjo savo grupę.
Pagrindinė baigtis buvo depresijos sunkumo pokytis pagal klinicisto vertinamą MADRS skalę nuo pradžios iki 14-os dienos. Galutinėje veiksmingumo analizėje dalyvavo 63 žmonės, nes penki pasitraukė iki pagrindinio vertinimo.
Vidutinis skirtumas – 7,3 balo
Po dviejų savaičių ketamino grupės MADRS balas buvo vidutiniškai 7,3 balo mažesnis nei midazolamo grupėje, pakoregavus pagal lytį, bipolinio sutrikimo tipą ir pradinį simptomų sunkumą. Efekto dydis buvo vidutinis arba didelis, o statistinis skirtumas reikšmingas.
Tyrimo metu nė vienoje grupėje neužfiksuota manijos, hipomanijos, psichozės ar bandymo nusižudyti. Po vieną dalyvį kiekvienoje grupėje patyrė mišrių požymių, tai yra depresijos ir nepakankamai ryškių hipomaninių simptomų derinį.
Kodėl saugumas bipoliniam sutrikimui ypač svarbus?
Greitai veikiantis antidepresinis poveikis gali būti vertingas sunkios depresijos metu, tačiau bipoliniam sutrikimui būtina stebėti nuotaikos persijungimą, impulsyvumą, psichozę, miegą ir savižudybės riziką. Šiame tyrime ketaminas buvo skiriamas tik kartu su nuotaiką stabilizuojančiu gydymu ir prižiūrint specialistams.
Infuzijos klinikoje reikalauja kraujospūdžio, pulso, sąmonės ir psichikos būklės stebėjimo. Ketaminas gali trumpam didinti kraujospūdį, sukelti pykinimą, galvos svaigimą, disociaciją ar nerimą. Jis nėra skirtas savarankiškam vartojimui.
Ko tyrimas dar neatsako?
Tyrimas nedidelis ir pagrindinę baigtį vertino po dviejų savaičių. Neaišku, kiek ilgai išlieka pagerėjimas, kaip dažnai reikėtų palaikomųjų infuzijų ir kokia būtų ilgalaikio kartotinio gydymo rizika. Taip pat sunku visiškai išlaikyti aklumą, nes ketamino subjektyvus poveikis atpažįstamas.
Rezultatų negalima automatiškai taikyti pacientams, turintiems nestabilių širdies ir kraujagyslių ligų, aktyvią priklausomybę, psichozę ar kitų tyrimo atrankos kriterijų neatitinkančių būklių. Reikia didesnių tyrimų, palyginimų su kitais gydymo metodais ir ilgesnio stebėjimo.
Klinikinė reikšmė
Ket-BD pateikia vienus tvirtesnių iki šiol duomenų, kad intraveninis ketaminas gali greitai sumažinti gydymui atsparios bipolinės depresijos simptomus, kai skiriamas kaip papildomas gydymas. Tai nėra pirmos eilės terapija ir nepakeičia nuotaikos stabilizatorių, psichoterapijos ar savižudybės rizikos valdymo.
Dozę, tinkamumą ir infuzijų skaičių gali nustatyti tik atsakingas gydytojas specializuotoje aplinkoje. Pacientas neturėtų ieškoti neprižiūrimo ketamino ar keisti įprastų vaistų remdamasis vien šio ankstyvo tyrimo rezultatais.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamapsychiatry/article-abstract/2853662
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.