Kasos latakų adenokarcinoma dažnai diagnozuojama vėlai, todėl mokslininkai ieško būdų ligą sustabdyti dar prieš jai tampant invaziniu vėžiu. „Cancer Discovery“ paskelbtame pirmosios fazės tyrime eksperimentinė peptidinė vakcina mKRAS-VAX sukėlė ilgalaikį imuninį atsaką žmonėms, kuriems dėl paveldimumo ir kasos vaizdinių pakitimų nustatyta didelė rizika susirgti kasos vėžiu.
Kodėl pasirinktas KRAS taikinys?
KRAS yra vienas dažniausiai kasos latakų adenokarcinomoje pakitusių genų. Jo mutacijų aptinkama ne tik susiformavusiame navike, bet ir dalyje ikivėžinių kasos pažeidimų. Dėl to mutavęs KRAS laikomas galimu ankstyvos imuninės intervencijos taikiniu: teoriškai išmokyta imuninė sistema galėtų atpažinti pakitusias ląsteles dar prieš atsirandant kliniškai matomam vėžiui.
mKRAS-VAX yra sintetinių ilgųjų peptidų vakcina, nukreipta į šešias dažnas KRAS mutacijas. Tai nėra individualiai kiekvienam pacientui gaminama vakcina – joje naudojamas iš anksto parinktas bendrų mutacijų rinkinys. Tyrimo tikslas pirmiausia buvo įvertinti saugumą, imuninį atsaką ir jo išlikimą, o ne įrodyti apsaugą nuo vėžio.
Kas dalyvavo tyrime?
Į pirmosios fazės tyrimą įtraukta 20 žmonių, turėjusių paveldimą polinkį į kasos latakų adenokarcinomą ir vaizdiniais tyrimais nustatytą kasos pakitimą, pavyzdžiui, cistinį ar kitą pirmtaką primenantį pažeidimą. Tai buvo kruopščiai atrinkta didelės rizikos grupė, o ne bendrosios populiacijos dalyviai.
Po vakcinacijos su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai buvo pirmojo arba antrojo laipsnio. Reikšmingas mutantiniam KRAS specifinis T ląstelių atsakas nustatytas 18 iš 20 dalyvių, tai yra 90 procentų. Dešimties dalyvių imuninė sistema reagavo į visus šešis vakcinoje esančius antigenus.
Imuninės ląstelės išliko iki dvejų metų
T ląstelių receptorių sekoskaita parodė, kad vakcinos paskatinti KRAS atpažįstantys ląstelių klonai kai kuriems dalyviams išliko iki dvejų metų. Tai svarbus biologinis signalas, nes vėžio prevencijai būtų reikalingas ne trumpalaikis, o ilgiau išliekantis imuninis budrumas.
Per 16,5 mėnesio medianinį stebėjimo laiką nė vienam tyrimo dalyviui kasos vėžys nebuvo diagnozuotas. Vis dėlto šio rezultato negalima laikyti vakcinos veiksmingumo įrodymu. Tyrimas buvo mažas, neturėjo placebo grupės, o net ir didelės rizikos žmonėms vėžys per tokį trumpą laikotarpį išsivysto ne visada.
Kuo vakcina skiriasi nuo įprastų skiepų?
Įprastos profilaktinės vakcinos dažniausiai apsaugo nuo infekcijos, kuri pati gali sukelti vėžį, pavyzdžiui, žmogaus papilomos viruso ar hepatito B. mKRAS-VAX nukreipta ne į virusą, o į pakitusį žmogaus baltymą, atsirandantį ikivėžinėse ar navikinėse ląstelėse. Todėl tai eksperimentinė vėžio „perėmimo“ strategija.
Šios vakcinos negalima gauti įprastoje gydymo įstaigoje ir ji nepakeičia kasos stebėsenos žmonėms, turintiems paveldimą riziką. Tokiems pacientams stebėjimo planas sudaromas specializuotame centre, atsižvelgiant į šeimos istoriją, genetinius radinius ir kasos vaizdinius pokyčius.
Kas turėtų būti įrodyta toliau?
Didesniuose kontroliuojamuose tyrimuose reikės parodyti, ar imuninis atsakas iš tikrųjų sumažina aukšto laipsnio ikivėžinių pokyčių arba kasos vėžio dažnį, kiek laiko trunka apsauga ir kam vakcina naudingiausia. Taip pat svarbu nustatyti, ar vienodai gerai atpažįstamos skirtingos KRAS mutacijos – šiame tyrime atsakas į dažną G12D mutaciją buvo silpnesnis nei į kai kuriuos kitus variantus.
Tyrimas suteikia pagrindą tęsti klinikinę programą, tačiau šiandien svarbiausia žinia yra atsargi: pirmą kartą parodyta, kad tokia prevencinė strategija didelės rizikos žmonėms gali būti imunogeniška ir trumpuoju laikotarpiu toleruojama, bet jos gebėjimas apsaugoti nuo kasos vėžio dar neįrodytas.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://aacrjournals.org/cancerdiscovery/article/doi/10.1158/2159-8290.CD-25-2245/787692/First-in-Human-Testing-of-a-Mutant-KRAS-Vaccine
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.