Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS) dažniausiai diagnozuojama tik tada, kai žmogus jau pajunta raumenų silpnumą, kalbos, rijimo ar judėjimo sutrikimus. Tačiau tuo metu dalis motorinių neuronų jau būna negrįžtamai pažeisti. Naujas JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) remtas tyrimas rodo, kad tam tikrų kraujo baltymų pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų prieš pirmuosius klinikinius požymius.
Ką tyrė mokslininkai?
Darbas paremtas beveik du dešimtmečius vykdomu Pre-fALS projektu. Jame stebimi žmonės, turintys ALS siejamų genetinių variantų, bet dar nejaučiantys ligos simptomų. Tokia grupė yra ypač vertinga, nes leidžia palyginti biologinius mėginius, paimtus prieš ligai prasidedant, jos pradžios metu ir vėliau. Mokslininkai išanalizavo 137 dalyvių plazmą; 33 stebėjimo laikotarpiu atsirado ALS arba frontotemporalinės demencijos požymių.
Naudojant didelio našumo proteomikos metodą buvo išmatuota daugiau kaip 5 000 baltymų. Tyrėjai nustatė 92 baltymus, kurių koncentracija dar iki simptomų skyrėsi tarp vėliau susirgusių ir neprogresavusių dalyvių. Mašininio mokymosi modeliai iš jų atrinko 19 baltymų derinį, geriausiai prognozavusį artėjančią klinikinę ligos pradžią. Į rinkinį pateko ir neurofilamentų lengvoji grandinė (NfL) – gerai žinomas nervinių ląstelių pažeidimo žymuo.
Kodėl svarbus ne tik rizikos faktas, bet ir laikas?
Genetinis tyrimas gali parodyti, kad žmogaus ALS rizika yra padidėjusi, tačiau nepasako, ar liga prasidės po kelių mėnesių, po daugelio metų, ar apskritai pasireikš. Naujoji baltymų panelė tyrimo grupėje leido apytiksliai įvertinti simptomų pradžios laiką. Autoriai nurodo, kad vidutinė prognozės paklaida siekė apie 18 mėnesių, o modeliai buvo vertinami laikotarpiams nuo pusmečio iki penkerių metų.
Tokia informacija galėtų būti ypač naudinga planuojant prevencinius klinikinius tyrimus. Jei potencialus gydymas veiksmingiausias dar prieš didelį motorinių neuronų praradimą, tyrėjams reikia atrinkti žmones, kuriems simptomų pradžia iš tiesų artėja. Priešingu atveju tyrime gali tekti labai ilgai laukti arba gydyti daug dalyvių, kuriems artimiausiu metu liga nebūtų pasireiškusi.
Ar tai jau įprastas kraujo tyrimas?
Kol kas – ne. Rezultatai yra svarbus mokslinis žingsnis, bet baltymų rinkinys dar turi būti patvirtintas didesnėse, geografiškai ir genetiškai įvairesnėse grupėse. Pre-fALS dalyviai daugiausia atrinkti dėl žinomos šeiminės rizikos, todėl negalima automatiškai teigti, kad toks pats tikslumas bus pasiektas visiems žmonėms, sergantiems sporadine ALS forma. Tyrėjai dalį rezultatų palygino su Jungtinės Karalystės „UK Biobank“ duomenimis, tačiau ir tai nepakeičia būsimų perspektyvių patvirtinimo tyrimų.
Taip pat svarbu suprasti, kad biomarkeris nėra diagnozė ir nereiškia, jog šiandien galima patikimai pasakyti konkrečią susirgimo datą. Prieš taikant testą klinikoje reikės standartizuoti mėginių paėmimą, laboratorinius metodus, ribines reikšmes ir išsiaiškinti, kaip rezultatą saugiai paaiškinti žmogui. Prognozė apie sunkią ligą turi psichologinių, etinių ir draudimo pasekmių, todėl genetinė bei neurologinė konsultacija išliktų būtina.
Kas galėtų pasikeisti ateityje?
Jeigu rezultatai pasitvirtins, kraujo tyrimas galėtų papildyti genetinę informaciją ir periodinį neurologinį stebėjimą. Jis padėtų tiksliau parinkti laiką dažnesniems tyrimams ar dalyvavimui prevenciniuose gydymo bandymuose. Tai ypač aktualu, nes jau vertinami genų taikinių vaistai, kuriuos siekiama skirti dar prieš simptomus. Vis dėlto ši žinia nėra kvietimas sveikiems žmonėms savarankiškai ieškoti ALS baltymų tyrimų – šiandien tai tebėra mokslinių tyrimų sritis.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.