Pavasarinis laikrodžio persukimas viena valanda į priekį trumpam pakeičia miego laiką ir vidinio biologinio laikrodžio ritmą. Rugpjūčio 7 dieną JAMA pristatyta daugiau kaip 12,6 mln. žmonių sveikatos draudimo duomenų analizė parodė, kad mėnesį po pavasarinio perėjimo prie vasaros laiko buvo dažniau registruojamos kai kurios tinklainės kraujagyslių ligos.
Ką nustatė tyrėjai?
Analizuoti 18–64 metų žmonių duomenys. Po pavasarinio laiko pakeitimo nustatyta didesnė proliferacinės diabetinės retinopatijos ir neovaskulinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizika. Rudenį, grįžus prie standartinio laiko, bendras tinklainės kraujagyslių ligų pavojus buvo mažesnis. Tyrėjai pabrėžė, kad tai pirmoji tokio masto nacionalinė analizė šia tema.
Abi minėtos ligos susijusios su nenormaliu kraujagyslių augimu ir jų pralaidumu. Proliferacinė diabetinė retinopatija yra pažengusi diabeto komplikacija, galinti sukelti kraujavimą į akį ir regėjimo netekimą. Neovaskulinė geltonosios dėmės degeneracija dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, todėl 18–64 metų duomenys neapima visos didžiausios rizikos populiacijos.
Kaip biologinis laikrodis galėtų veikti akis?
Miego ir šviesos režimo pokytis laikinai veikia kraujospūdį, gliukozės apykaitą, uždegiminius procesus, hormonų sekreciją ir kraujagyslių tonusą. Tinklainė yra labai aktyvus nervinis audinys, kuriam būtina stabili kraujotaka. Teoriškai cirkadinio ritmo sutrikdymas jautresniems žmonėms galėtų tapti papildomu stresoriumi.
Tačiau stebėjimo duomenys negali įrodyti, kad būtent laikrodžio persukimas sukėlė ligą. Rezultatams gali turėti įtakos sezoniniai pokyčiai, vizitų pas gydytojus laikas, draudimo duomenų kodavimas, oro sąlygos ir kiti neįvertinti veiksniai. Be to, dauguma tinklainės ligų vystosi ilgiau nei vieną mėnesį.
Ką tai reiškia pacientams?
Vien dėl šio tyrimo nereikia papildomai tikrintis akių kiekvieną kartą persukus laikrodį. Daug svarbiau reguliariai kontroliuoti gliukozę, kraujospūdį ir cholesterolį, nerūkyti bei laikytis oftalmologo nustatyto patikrų grafiko. Sergant diabetu akių dugno tyrimai leidžia pastebėti pakitimus dar prieš ryškiai pablogėjant regėjimui.
Staiga atsiradus regėjimo iškraipymui, tamsiai dėmei centre, gausiems naujiems „plaukiojantiems“ taškams, šviesos blyksniams ar užuolaidos pojūčiui, būtina skubiai kreiptis medicinos pagalbos. Tokie požymiai gali reikšti tinklainės kraujavimą, plyšimą ar kitą būklę, kurios negalima aiškinti vien miego trūkumu.
Praktiškas pasiruošimas laiko keitimui
Kelias dienas prieš pavasarinį persukimą galima miego laiką paankstinti po 15–20 minučių, ryte gauti daugiau natūralios šviesos, vakare riboti ryškius ekranus ir išlaikyti pastovų valgymo bei vaistų režimą. Šios priemonės neįrodytos kaip akių ligų prevencija, tačiau gali sumažinti trumpalaikį cirkadinį stresą.
Kodėl reikės daugiau tyrimų?
Norint patvirtinti sąsają, reikėtų palyginti regionus, kurie laikrodį persuka, su panašiais regionais, kuriuose laikas nekaitaliojamas, ir įvertinti individualius miego bei šviesos duomenis. Taip pat svarbu atskirai tirti vyresnius nei 65 metų žmones, nes būtent jiems dažniausia neovaskulinė geltonosios dėmės degeneracija.
Kol kas tyrimas labiau papildo bendrą žinių apie cirkadinio ritmo sutrikdymą vaizdą. Laiko keitimas jau siejamas su trumpalaikiais miego, nuotaikos ir širdies bei kraujagyslių pokyčiais, tačiau individuali absoliuti akių ligos rizika greičiausiai išlieka maža. Politiniai sprendimai dėl vasaros laiko turėtų remtis visų sveikatos, saugumo ir socialinių pasekmių visuma.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.