Laimo liga jau kelis dešimtmečius diagnozuojama ir gydoma panašiai: gydytojai vertina simptomus, erkės įkandimo aplinkybes, būdingą migruojančią eritemą ir antikūnų tyrimus, o patvirtinus infekciją skiriami antibiotikai. Rugpjūčio 7 dieną žurnale JAMA paskelbta apžvalga rodo, kad po ilgo sąstingio ši sritis pradeda sparčiau keistis. Kuriami ankstyvesni diagnostikos metodai, nauja vakcina, monokloniniai antikūnai ir net vaistai, galintys sunaikinti įsisiurbusią erkę dar prieš jai perduodant bakteriją.
Kodėl dabartiniai tyrimai ne visada padeda anksti?
Laimo ligą sukelia Borrelia burgdorferi grupės bakterijos, kurias perneša iksodinės erkės. Dažniausiai naudojami kraujo tyrimai ieško ne pačios bakterijos, o žmogaus imuninio atsako – antikūnų. Jiems susidaryti gali prireikti nuo dviejų iki šešių savaičių, todėl pačioje ligos pradžioje rezultatas kartais būna neigiamas. Būdingas odos paraudimas taip pat atsiranda ne visiems.
Tyrėjai bando tiesiogiai aptikti bakterijos DNR ar antigenus, taip pat analizuoja imuninių genų aktyvumo modelius. Tokius sudėtingus duomenis ateityje galėtų padėti vertinti dirbtinis intelektas. Vis dėlto tiesioginė diagnostika sunki, nes bakterijų kraujyje paprastai būna labai mažai – jos dažniau slepiasi odoje ir kituose audiniuose.
Naujas bandymas sukurti vakciną
Toliausiai pažengusi kandidatė yra daugiametė vakcina LB6V. Trečios fazės tyrime paskelbtas maždaug 73 procentų veiksmingumas, tačiau dėl mažesnio nei prognozuota susirgimų skaičiaus tyrimas nepasiekė pagrindinio statistinio tikslo. Vakciną vertina JAV reguliuotojai. Jei ji būtų patvirtinta, reikėtų trijų pradinių dozių ir vėlesnės sustiprinamosios dozės, todėl realus žmonių noras užbaigti visą schemą išliks svarbus.
Apsauga galėtų veikti ir be vakcinos
Kita kuriama priemonė – prieš užsikrėtimą skiriamas monokloninis antikūnas. Skirtingai nuo vakcinos, jis galėtų pradėti saugoti per kelias dienas, tačiau tikriausiai būtų leidžiamas medicinos įstaigoje ir kartojamas kasmet. Taip pat tiriamas geriamasis lotilaneras: numatoma, kad vaistas greitai nužudytų įsisiurbusią erkę ir sutrumpintų laiką, per kurį ji gali perduoti infekciją. Šis būdas dar eksperimentinis.
Ką žmonės gali daryti dabar?
Naujovės žada daugiau pasirinkimo, bet kol kas jos nepakeičia paprastų priemonių. Einant į mišką ar aukštą žolę rekomenduojama dėvėti kūną dengiančius drabužius, naudoti patvirtintus repelentus, grįžus apžiūrėti odą ir kuo greičiau taisyklingai pašalinti erkę. Atsiradus plintančiam paraudimui, karščiavimui, sąnarių skausmui, veidinio nervo silpnumui ar kitiems naujiems simptomams verta kreiptis į gydytoją, o ne laukti vien kraujo tyrimo atsakymo.
Svarbu ir tai, kad užsitęsę simptomai po gydymo nėra automatinis aktyvios bakterinės infekcijos įrodymas. Tyrėjai ieško biologinių žymenų, kurie padėtų geriau atskirti skirtingas būkles ir parinkti tikslinę pagalbą. Kol šie metodai nepatvirtinti, sprendimai turi būti priimami individualiai, remiantis klinikiniu vertinimu ir patikimomis gairėmis.
Kokie klausimai dar neatsakyti?
Naujų testų vertę turės parodyti ne vien laboratorinis jautrumas. Svarbu, ar jie patikimai atskirs ankstyvą infekciją nuo kitų karščiavimo, nuovargio ar sąnarių skausmo priežasčių ir ar sumažins nereikalingą antibiotikų vartojimą. Vakcinai reikės duomenų apie apsaugos trukmę, poveikį skirtingoms Europoje paplitusioms borelijų rūšims bei retus nepageidaujamus reiškinius.
Lietuvoje erkės gali perduoti ir erkinio encefalito virusą, tačiau skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo Laimo ligos. Taip pat nėra pagrindo profilaktiškai vartoti antibiotikus po kiekvieno erkės įkandimo. Sprendimas priklauso nuo erkės rūšies, prisitvirtinimo trukmės, vietinio paplitimo ir žmogaus sveikatos būklės, todėl jį verta aptarti su mediku.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.