Po operuoto proksimalinio žastikaulio lūžio kaulas gali sugyti taisyklingai, tačiau pacientą dar ilgai varginti peties sustingimas, skausmas ir nevisavertis rankos valdymas. Reabilitacija dažnai daugiausia orientuojama į patį peties sąnarį. Naujas randomizuotas tyrimas parodė, kad sistemingai įtraukus mentės kontrolės ir stabilizavimo pratimus galima paspartinti ankstyvą funkcinį atsigavimą.
Kodėl svarbi mentė?
Pakeliant ranką juda ne tik žastikaulio galva sąnaryje. Mentė turi tiksliai suktis ir slysti krūtinės ląstos paviršiumi. Po lūžio, operacijos, skausmo ir ilgesnės imobilizacijos šis ritmas gali sutrikti: pacientas kelia petį, kompensuoja liemeniu, o silpnesni mentės stabilizatoriai nebesuteikia tvirto pagrindo rankos judesiui.
Tai gali palaikyti skausmą ir riboti funkciją net tada, kai rentgenogramoje lūžis atrodo sugijęs. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad papildomi pratimai, skirti mentės padėčiai, kontrolei ir raumenų koordinacijai, gali sumažinti ankstyvą negalią.
Kaip atliktas tyrimas?
Vieno centro perspektyviame randomizuotame tyrime dalyvavo 60 pacientų nuo 18 iki 80 metų. Visiems dėl ryškiai pasislinkusio dviejų arba trijų fragmentų proksimalinio žastikaulio lūžio buvo atlikta atvira repozicija ir fiksacija PHILOS kampinio stabilumo plokštele. Pacientai atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes po 30.
Abi grupės 12 savaičių du kartus per savaitę lankė prižiūrimą kineziterapiją. Viena grupė gavo standartinę programą, kita – tą pačią programą su papildomais sisteminiais mentės stabilizavimo pratimais. Funkcija, skausmas, gyvenimo kokybė ir pasitenkinimas vertinti po vieno, trijų, šešių ir dvylikos mėnesių.
Didžiausia nauda – pirmuosius tris mėnesius
Po vieno mėnesio mentės programos grupės vidutinis Constant–Murley peties funkcijos balas buvo 46,1, standartinės reabilitacijos grupėje – 41,5. Po trijų mėnesių balai buvo atitinkamai 63,4 ir 57,2. Papildomą programą gavę pacientai ankstyvuoju laikotarpiu taip pat geriau vertino rankos funkciją, peties skausmą, gyvenimo kokybę ir pasitenkinimą gydymu.
Tačiau skirtumai palaipsniui mažėjo. Po 12 mėnesių nei pagrindinis funkcijos rodiklis, nei kiti klinikiniai vertinimai reikšmingai nebesiskyrė. Rentgenologiniai matavimai taip pat buvo panašūs, todėl papildomi pratimai nepakenkė lūžio padėčiai ar implanto stabilumui.
Greičiau pasveikti – vis tiek svarbu
Vienodų rezultatų po metų nereikėtų interpretuoti kaip ankstyvos naudos nereikšmingumo. Pirmieji mėnesiai lemia, kaip greitai žmogus vėl apsirengia, pasirūpina savimi, grįžta prie namų veiklos ir sumažina pagalbos poreikį. Vyresniam pacientui keliomis savaitėmis greitesnis savarankiškumo atgavimas gali turėti didelę praktinę vertę.
Vis dėlto programa neturėtų būti kopijuojama savarankiškai iš bendrų pratimų internete. Leidžiama judesių amplitudė ir krūvis priklauso nuo lūžio tipo, fiksacijos stabilumo, kaulo kokybės, operacijos metu pasiekto rezultato ir chirurgo protokolo. Per ankstyvas ar netinkamai atliekamas pasipriešinimo pratimas gali sukelti skausmo paūmėjimą ar apkrauti konstrukciją.
Tyrimas buvo nedidelis ir atliktas viename centre, todėl reikalingas patvirtinimas kitose pacientų grupėse. Tačiau jo žinia aiški: po proksimalinio žastikaulio lūžio verta vertinti ne tik peties judesių kampus, bet ir mentės mechaniką. Individualiai parinkta mentės kontrolės programa gali padėti pacientui greičiau pereiti sunkiausią ankstyvojo atsigavimo etapą.
Originalus šaltinis: International Orthopaedics randomizuotas tyrimas.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje.