Nešiojamieji gliukozės jutikliai jau tapo įprasta pagalba daliai diabetu sergančių žmonių, tačiau daugumą kitų organizmo signalinių molekulių realiu laiku stebėti tebėra sudėtinga. Liepos 29 dieną žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbtame tyrime mokslininkai pristatė mikroadatų platformą, kuri vienu metu fiksavo gliukozės ir serotonino pokyčius laisvai judančių žiurkių organizme.
Kuo ši technologija išsiskiria?
Mikroadatos prasiskverbia tik į paviršinius odos sluoksnius ir pasiekia tarpląstelinį skystį. Jame yra įvairių biologinių molekulių, galinčių suteikti informacijos apie medžiagų apykaitą ir nervų sistemos veiklą. Tačiau įprastą jutiklį judant tempia ir deformuoja oda, todėl signalas gali kisti ne dėl biologijos, o dėl mechaninio poveikio.
Tyrėjų sprendime jutimo dalis buvo izoliuota nuo odos tempimo. Tai leido sumažinti judesio sukeliamus trukdžius ir ilgiau išlaikyti patikimą kontaktą. Eksperimente platforma iki 12 valandų nuolat sekė dviejų labai skirtingų molekulių koncentracijos pokyčius: gliukozė atspindėjo medžiagų apykaitą, o serotoninas – platesnius neurocheminius procesus.
Kodėl svarbus serotoninas?
Serotoninas dažnai vadinamas „geros nuotaikos hormonu“, tačiau toks apibūdinimas yra pernelyg paprastas. Ši signalinė medžiaga dalyvauja reguliuojant nuotaiką, miegą, apetitą, žarnyno veiklą ir kitus procesus. Dabar serotonino lygio pokyčius gyvame organizme paprastai tenka tirti invazyvesniais laboratoriniais metodais, o vienas kraujo mėginys neparodo, kaip signalas kinta per dieną.
Jeigu panaši technologija ateityje pasiteisintų žmonėms, ji galėtų padėti tirti ryšį tarp maisto, fizinio aktyvumo, vaistų, streso ir organizmo biocheminių reakcijų. Svarbu pabrėžti, kad odos tarpląsteliniame skystyje išmatuotas serotoninas nėra tas pats, kas serotonino kiekis smegenyse. Todėl iš tokio jutiklio duomenų nebūtų galima tiesiogiai nustatyti žmogaus nuotaikos ar diagnozuoti psichikos sutrikimo.
Iki medicinos praktikos dar toli
Šis darbas atliktas su žiurkėmis, todėl jis neįrodo, kad pleistras bus tikslus, saugus ir praktiškas žmonėms. Reikės patikrinti, kaip rezultatams daro įtaką skirtinga oda, prakaitavimas, temperatūra, fizinis aktyvumas ir ilgesnis nešiojimas. Taip pat būtina nustatyti, ar matuojami rodikliai turi aiškią klinikinę reikšmę, o ne tik techniškai įdomiai svyruoja.
Vis dėlto tyrimas rodo kryptį, kuria juda personalizuota medicina: nuo pavienių tyrimų laboratorijoje – prie nuolatinio, kelių organizmo rodiklių stebėjimo kasdienėje aplinkoje. Artimiausiu metu tokie prietaisai veikiausiai bus svarbesni moksliniams tyrimams, o ne savarankiškai diagnostikai.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.