Parkinsono liga dažnai minima kaip viena diagnozė, tačiau jos eiga gali būti labai skirtinga. Vieniems žmonėms judėjimo simptomai blogėja lėtai, kitiems – sparčiau, be to, nevienodai pasireiškia drebulys, raumenų sustingimas, pusiausvyros ir eisenos sutrikimai. Liepos 28 dieną žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas darbas parodė, kad MRT duomenys gali padėti atpažinti skirtingus ankstyvos ligos progresavimo fenotipus.
Ieškojo ne vieno vidutinio scenarijaus
Daugelyje tyrimų vertinamas vidutinis visos pacientų grupės pokytis. Tačiau vidurkis gali paslėpti svarbius skirtumus: vienas žmogus per tą patį laiką pasikeičia nedaug, o kitam judėjimo funkcija blogėja ryškiai. Naujojo tyrimo autoriai sujungė klinikinius motorinių simptomų vertinimus su smegenų magnetinio rezonanso tomografijos požymiais.
Naudodami duomenų analizės metodus jie išskyrė pacientų grupes, kurioms buvo būdingos skirtingos motorinių simptomų kitimo trajektorijos. MRT signalai leido geriau apibūdinti biologinius skirtumus tarp šių grupių ir galimai paaiškinti, kodėl diagnozės pradžioje panašiai atrodantys pacientai vėliau progresuoja nevienodai.
Kuo tai galėtų būti naudinga?
Tikslesnė prognozė padėtų pacientui ir gydytojui planuoti stebėjimą, reabilitaciją, fizinį aktyvumą bei kitą pagalbą. Ji taip pat galėtų pagerinti klinikinius tyrimus. Jei į vieną vaisto tyrimą patenka labai lėtai ir labai greitai progresuojantys pacientai, tikrasis gydymo poveikis gali būti sunkiau pastebimas.
Ateityje progresavimo fenotipai galėtų padėti atrinkti panašesnius dalyvius arba įvertinti, ar tam tikras gydymas geriau veikia konkrečią biologinę ligos formą. Tai atitinka personalizuotos neurologijos siekį gydyti ne abstrakčią diagnozę, o konkretaus žmogaus ligos mechanizmą ir eigą.
Ko tyrimas dar neįrodo?
Šis metodas nėra paruoštas individualiai paciento prognozei gydytojo kabinete. Grupės išskiriamos statistiškai, todėl konkretaus žmogaus eiga gali neatitikti nė vieno modelio. Rezultatus reikia patvirtinti nepriklausomose, įvairiose pacientų grupėse ir patikrinti, ar prognozė išlieka patikima ilgesnį laiką.
Parkinsono ligos eigai įtaką daro ne tik smegenų struktūros vaizdas, bet ir amžius, gretutinės ligos, genetika, gyvenimo būdas, gydymas bei nemotoriniai simptomai. Vien MRT tyrimas negali pakeisti neurologo apžiūros ir reguliaraus klinikinio vertinimo.
Pacientams svarbiausia žinia – nevienoda ligos eiga yra tikra ir mokslas bando ją geriau suprasti. Tačiau MRT rastas „tipas“ neturėtų būti vertinamas kaip nekintanti lemtis. Gydymas, mankšta, reabilitacija ir simptomų kontrolė išlieka svarbūs nepriklausomai nuo statistinės progresavimo grupės.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.