Vidutinio sunkumo ir sunki plokštelinė psoriazė šiandien gali būti gydoma labai veiksmingais biologiniais vaistais, tačiau ne visi pacientai į juos reaguoja vienodai. Daugiacentris III fazės tyrimas įvertino naują interleukiną-17A blokuojantį monokloninį antikūną SSGJ-608 ir palygino dvi jo dozavimo schemas.
Tyrime dalyvavo 770 suaugusiųjų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia plokšteline psoriaze. Jie atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes. Viena grupė po pradinės 160 mg dozės vartojo 80 mg kas dvi savaites, kita – 160 mg kas keturias savaites. Aktyvaus placebo kontrolės nebuvo, todėl tyrimas daugiausia lygino dvi to paties preparato vartojimo strategijas.
Po 12 savaičių bent 75 procentų PASI pagerėjimą pasiekė 92,7 ir 95,1 procento pacientų. Beveik arba visiškai švari oda pagal gydytojo vertinimą nustatyta atitinkamai 80,3 ir 79 procentams. PASI 90 pasiekė daugiau kaip keturi penktadaliai dalyvių, o visiškas odos išvalymas užfiksuotas maždaug pusei.
Rezultatai buvo panašūs abiejose dozavimo grupėse. Tai svarbu, nes retesnis vartojimas gali būti patogesnis ir padėti laikytis gydymo. Palankus atsakas stebėtas ir daliai žmonių, kurie anksčiau jau buvo gydyti kitais IL-17 veikiančiais preparatais, nors šį pogrupį reikia vertinti atsargiai.
Dažniausiai registruoti nepageidaujami reiškiniai buvo padidėjęs trigliceridų ir cholesterolio kiekis, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, šlapimo rūgšties bei kepenų fermento ALT padidėjimas. Tyrėjai naujų netikėtų saugumo signalų nenustatė, tačiau 12 savaičių laikotarpis per trumpas ilgalaikei rizikai įvertinti.
IL-17A yra vienas pagrindinių uždegimo signalų psoriazėje. Jį neutralizuojant mažėja pernelyg greitas odos ląstelių dauginimasis, paraudimas, sustorėjimas ir pleiskanojimas. Vis dėlto šio kelio slopinimas gali didinti tam tikrų infekcijų riziką, todėl prieš skiriant biologinę terapiją vertinamos gretutinės ligos ir infekcijų istorija.
SSGJ-608 tebėra tiriamasis preparatas ir šio tyrimo rezultatai savaime nereiškia, kad jis jau registruotas Europos Sąjungoje ar prieinamas Lietuvoje. Sprendžiant dėl gydymo svarbūs ne tik PASI skaičiai, bet ir gyvenimo kokybė, sąnarių simptomai, ankstesnės terapijos bei paciento pasirinkimas.
Tolesni darbai turės parodyti, ar aukštas veiksmingumas išlieka metus ir ilgiau, kaip preparatas palyginamas su jau patvirtintais biologiniais vaistais ir ar retesnė dozavimo schema iš tiesų palengvina kasdienį gydymą.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://doi.org/10.3389/fimmu.2026.1810418
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.