Osteoporozė dažnai vystosi tyliai ir pirmą kartą pastebima tik įvykus mažos energijos lūžiui. Naujas tyrimas atkreipė dėmesį į kraujyje aptinkamą žiedinę RNR, pavadintą hsa_circ_0003254. Mokslininkai mano, kad ji ateityje galėtų papildyti įprastus kaulų būklės vertinimo metodus ir padėti atskirti osteopeniją nuo jau susiformavusios pomenopauzinės osteoporozės.
Žiedinės RNR yra stabilios genetinės medžiagos molekulės, kurių galai sujungti į žiedą. Dėl tokios struktūros jos lėčiau suyra nei dauguma linijinių RNR. Pastaraisiais metais šios molekulės tiriamos kaip galimi įvairių ligų biomarkeriai. Jos nekeičia kaulo tankio matavimo, tačiau gali suteikti informacijos apie ląstelėse vykstančius procesus.
Tyrime dalyvavo 207 pomenopauzinio amžiaus moterys: 50 turėjo normalią kaulų būklę, 72 nustatyta osteopenija, o 85 – osteoporozė. hsa_circ_0003254 kiekis buvo didesnis osteopenijos ir osteoporozės grupėse. Jis taip pat siejosi su kaulų apykaitos žymenimis PINP ir CTX-1, kurie atspindi kaulo formavimosi ir irimo procesus.
Vertinant gebėjimą atskirti sveikas dalyves nuo sergančiųjų osteoporoze, biomarkerio plotas po ROC kreive siekė 0,876. Dar aukštesnis, 0,934, rodiklis gautas atskiriant osteopeniją nuo osteoporozės. Tokie skaičiai atrodo perspektyviai, tačiau jie gauti vienoje tiriamųjų grupėje ir savaime nereiškia, kad testas jau parengtas kasdienei praktikai.
Mokslininkai atliko ir eksperimentus su žmogaus kaulų čiulpų mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis. Padidinus hsa_circ_0003254 raišką, sumažėjo šarminės fosfatazės aktyvumas, ląstelių gyvybingumas ir osteogenezei svarbių genų raiška. Molekulės kiekį sumažinus, kaulinio audinio formavimosi požymiai sustiprėjo. Tai leidžia įtarti, kad ši RNR gali ne tik lydėti ligą, bet ir dalyvauti jos mechanizmuose.
Vis dėlto svarbu nepervertinti rezultatų. Įprasta osteoporozės diagnostika remiasi klinikiniais rizikos veiksniais, kaulų mineralinio tankio tyrimu DXA ir lūžių tikimybės vertinimu. Naujas kraujo rodiklis turėtų būti palygintas su šiais metodais skirtingose populiacijose. Taip pat reikia žinoti, ar jo reikšmę veikia amžius, inkstų veikla, vartojami vaistai, uždegiminės ligos ar neseniai patirtas lūžis.
Jeigu rezultatai pasitvirtintų, žiedinės RNR tyrimas galėtų būti naudingas stebint ligos progresavimą arba gydymo poveikį. Paprastas kraujo mėginys būtų patogus, bet prieš diegiant tokį testą būtina standartizuoti jo matavimą, nustatyti patikimas ribines vertes ir įrodyti, kad rezultatas iš tiesų pagerina klinikinius sprendimus.
Šiandien pacientėms svarbiausia nepamiršti patikrintų priemonių: aptarti lūžių riziką su gydytoju, pakankamai judėti, rūpintis baltymų ir kalcio kiekiu, koreguoti vitamino D stoką ir, esant indikacijoms, vartoti paskirtus vaistus. Naujasis biomarkeris yra įdomi tyrimų kryptis, o ne savarankiškas diagnostinis testas.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://doi.org/10.1080/09513590.2026.2677988
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.