Randomizuotas klinikinis tyrimas parodė, kad aštuonių savaičių korekcinių pratimų programa paauglėms, turinčioms funkcinę plokščiapėdystę, pagerino pėdos padėtį, funkciją, pusiausvyrą ir padėties jutimą. Prie programos pridėtas kineziologinis teipavimas papildomos naudos nesuteikė.
Kaip atliktas tyrimas?
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime dalyvavo 45 merginos nuo 13 iki 16 metų. Visoms buvo nustatytas ne mažesnis kaip 10 milimetrų laivakaulio nusileidimas – vienas iš klinikinių lanksčios plokščiapėdystės požymių. Dalyvės atsitiktinai paskirstytos į tris grupes: korekcinių pratimų, tų pačių pratimų kartu su kineziologiniu teipavimu ir kontrolinę grupę.
Programa buvo paremta Nacionalinės sporto medicinos akademijos korekcinių pratimų principais. Mokslininkai vertino laivakaulio nusileidimą, pėdos ir čiurnos funkciją, dinaminę pusiausvyrą bei čiurnos propriocepciją – gebėjimą jausti sąnario padėtį erdvėje.
Ką parodė rezultatai?
Abi aktyvaus gydymo grupės po aštuonių savaičių pasiekė reikšmingai geresnių rezultatų nei kontrolinė grupė. Pagerėjo pėdos padėties rodiklis, funkciniai klausimynai, dinaminė pusiausvyra ir propriocepcija. Tačiau tarp vien pratimų ir pratimų su teipavimu grupių reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Tai reiškia, kad tyrime pagrindinę naudą greičiausiai suteikė nuosekliai atliekami pratimai. Teipas galėjo suteikti trumpalaikį atramos ar jutiminį poveikį, bet bendro aštuonių savaičių rezultato nepagerino. Išvada aktuali ir ekonomiškai: paprastesnė programa be nuolatinio teipavimo gali būti lengviau įgyvendinama namuose.
Kodėl svarbu stiprinti ne tik pėdą?
Lanksti plokščiapėdystė siejama ne vien su pėdos skliauto forma. Žingsnio kontrolėje dalyvauja blauzdos, kelio, klubo ir liemens raumenys. Todėl korekcinės programos dažnai apima trumpųjų pėdos raumenų aktyvinimą, blauzdos tempimą, pusiausvyros užduotis ir visos apatinės galūnės kontrolę.
Vien tik „kelti skliautą“ ne visada yra svarbiausias tikslas. Praktikoje reikšminga, ar paauglys gali be skausmo vaikščioti, bėgti, sportuoti ir išlaikyti pusiausvyrą. Tyrime pagerėjo keli skirtingi funkciniai rodikliai, todėl rezultatas nėra vien kosmetinis.
Ko tyrimas neįrodo?
Imtis buvo nedidelė ir sudaryta tik iš paauglių merginų, todėl išvadų negalima automatiškai taikyti berniukams, jaunesniems vaikams ar suaugusiesiems. Stebėjimas truko aštuonias savaites, tad neaišku, kiek ilgai išlieka pasiektas efektas ir ar reikia tęstinės palaikomosios programos. Be to, tyrimas nevertino, ar pratimai gali pakeisti kaulinę pėdos struktūrą.
Plokščiapėdystė gali būti besimptomė. Jei skausmo ir funkcinių sunkumų nėra, gydymo poreikis vertinamas individualiai. Jei atsiranda nuolatinis pėdos, čiurnos ar blauzdos skausmas, greitas nuovargis ar ryški asimetrija, verta kreiptis į ortopedą traumatologą ar kineziterapeutą. Pratimų parinkimas turėtų atitikti konkrečią pėdos būklę.
Originalus šaltinis: „Comparison of NASM Corrective Exercise Alone Versus with Kinesio Taping…“.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo „MedNews.lt“ redakcija. Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.