Po prostatos vėžio operacijos ar spindulinio gydymo didėjantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis gali reikšti, kad liga atsinaujino. Tačiau pirmasis PSMA PET tyrimas daliai pacientų neparodo aiškaus židinio. Naujas perspektyvus daugiacentris tyrimas rodo, kad tokiu atveju verta apsvarstyti pakartotinį vaizdinį tyrimą: antrasis PSMA PET pakeitė beveik pusės tirtų pacientų gydymo planą.
Kodėl pirmas tyrimas gali būti neigiamas?
PSMA PET metu naudojama radioaktyvi medžiaga, prisijungianti prie prostatos specifinio membranos antigeno, kurio dažnai gausu prostatos vėžio ląstelėse. Tyrimas gali parodyti labai mažus vietinio atsinaujinimo, limfmazgių ar kaulų pažeidimo židinius. Vis dėlto esant labai mažam PSA kiekiui naviko ląstelių gali būti per mažai, kad jos būtų patikimai matomos. Be to, ne visi navikai vienodai stipriai kaupia žymenį.
Tyrėjai stebėjo vyrus, kuriems po pirminio gydymo kilo PSA, bet pirmasis PSMA PET buvo neigiamas. Pakartotinis tyrimas atliktas vėliau, PSA rodikliui toliau didėjant. Antrojo skenavimo metu daliai pacientų jau buvo aptikta liga, kurios anksčiau nematyta.
Kodėl radinio vieta tokia svarbi?
Jeigu atsinaujinimas apsiriboja prostatos lože ar keliais dubens limfmazgiais, galima svarstyti vietinį spindulinį gydymą. Jei randami pavieniai tolimi židiniai, kartais taikomas tikslinis jų švitinimas. Plačiau išplitusi liga dažniau lemia sisteminio hormoninio ar kito medikamentinio gydymo pasirinkimą. Todėl vien PSA skaičius neatsako, kuri gydymo kryptis tinkamiausia.
Tyrime pakartotinio PSMA PET rezultatai paskatino gydytojus pakeisti planą beveik pusei pacientų. Tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui būtinas antras skenavimas, tačiau parodo, kad vienas neigiamas tyrimas neatmeta mikroskopinio ligos atsinaujinimo visam laikui.
Kada kartoti tyrimą?
Vienodo intervalo visiems nėra. Sprendimas priklauso nuo PSA dydžio, jo dvigubėjimo laiko, pirminio naviko agresyvumo, ankstesnio gydymo ir nuo to, ar naujas radinys realiai pakeistų pasirinkimą. Per anksti pakartotas tyrimas gali vėl būti neigiamas, o per ilgas laukimas kai kuriems pacientams gali susiaurinti vietinio gydymo galimybes.
Svarbu, kad sprendimą kartu priimtų urologas, onkologas radioterapeutas, branduolinės medicinos specialistas ir pacientas. Kartais gelbstintis spindulinis gydymas rekomenduojamas ir esant neigiamam vaizdiniam tyrimui, todėl nereikėtų laukti matomo židinio vien dėl technologijos.
Kokios tyrimo ribos?
Gydymo plano pakeitimas dar nėra tas pats, kas įrodytas ilgesnis išgyvenamumas. Reikia tolesnių duomenų, ar pakartotiniu PSMA PET pagrįsti sprendimai sumažina vėlesnės ligos progresavimo riziką. Taip pat svarbu vertinti klaidingai teigiamus radinius, radiacijos dozę, kainą ir tyrimo prieinamumą.
Pacientui praktiškiausia žinia tokia: kylant PSA po prostatos vėžio gydymo ir esant neigiamam pirmajam PSMA PET, situacija neturėtų būti laikoma baigta. Nuoseklus PSA stebėjimas ir individualiai parinktas pakartotinis tyrimas gali suteikti informaciją, kuri iš esmės pakeičia tolesnį gydymą.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.