Pogimdyminė depresija ir nerimas yra dažni, tačiau pagalba ne visada pasiekia moterį tuomet, kai jos labiausiai reikia. Viena priežasčių – nutrūkstanti priežiūros grandinė: pasibaigus intensyvesnei akušerinei stebėsenai pacientė turi pati rasti šeimos gydytoją, užsiregistruoti ir paaiškinti savo poreikius. Naujas tyrimas rodo, kad nedidelė organizacinė pagalba gali pakeisti situaciją.
Tirta 266 nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų grupė
JAMA Network Open paskelbta atsitiktinių imčių tyrimo antrinė analizė apėmė 266 nėščias arba neseniai pagimdžiusias dalyves, kurioms buvo diagnozuotas nerimas, depresinis nuotaikos sutrikimas arba abu. Tyrimas vyko akademiniame akušerijos centre ir penkiose bendruomenės klinikose Masačusetse.
Intervencija buvo paremta elgsenos ekonomikos principais ir skirta sumažinti administracines kliūtis bei informacijos spragas. Pacientėms buvo padedama pereiti iš akušerinės į pirminę priežiūrą, taikytas numatytasis vizito planavimas, siunčiamos pritaikytos žinutės ir priminimai.
Daugiau patikrų ir pokalbių apie gydymą
Palyginti su įprasta priežiūra, intervencijos grupėje pirminės priežiūros vizitas su nuotaikos patikra buvo užfiksuotas 33,3 proc. dalyvių, kontrolinėje grupėje – 15,6 proc. Skirtumas siekė 18,3 procentinio punkto. Konsultavimas arba psichikos sveikatos priežiūros plano aptarimas įvyko 39,9 proc. intervencijos grupės ir 24,2 proc. kontrolinės grupės dalyvių.
Pačių pacienčių atsakymuose receptų ar siuntimų psichikos sveikatos pagalbai per pirminę priežiūrą buvo 12,8 procentinio punkto daugiau. Tačiau bendras nuotaiką veikiančių vaistų išrašymo ar apsilankymų pas psichikos sveikatos specialistą dažnis grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tai svarbi riba: intervencija pagerino pagalbos teikimą šeimos medicinoje, bet neišsprendė visų prieinamumo problemų.
Administracinė našta gali tapti klinikine kliūtimi
Po gimdymo šeimai tenka rūpintis kūdikiu, miego stoka, maitinimu ir buitimi. Net paprasta registracija gali tapti per sunki, ypač jaučiant nerimą, beviltiškumą ar energijos stoką. Tyrimas leidžia manyti, kad iš anksto suplanuotas vizitas ir aiškūs priminimai yra ne vien patogumas – jie gali tapti gydymo dalimi.
Lietuvos sveikatos sistemai rezultatai aktualūs organizuojant ryšį tarp akušerio ginekologo, šeimos gydytojo ir psichikos sveikatos centro. Elektroninis siuntimas, konkretus vizito laikas, atsakingas koordinatorius ir pakartotinis priminimas gali sumažinti tikimybę, kad pacientė liks viena.
Liūdesys, nerimas, įkyrios mintys, ryškūs miego ar apetito pokyčiai, sunkumas rūpintis savimi ar kūdikiu nėra charakterio silpnumas. Kilus minčių žaloti save ar kūdikį, reikia skubios pagalbos. Tyrimas primena, kad sistema turi ne tik laukti, kol pacientė paprašys pagalbos, bet aktyviai palengvinti kelią iki jos.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2853265
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.