Preeklampsija – nėštumo komplikacija, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis ir kitų organų, dažniausiai inkstų ar kepenų, pažeidimo požymiai. Ji gali kelti pavojų ir nėščiajai, ir vaisiui. Londono universitetinio koledžo mokslininkai paskelbė rezultatus, padedančius aiškiau suprasti, kodėl ši būklė išsivysto ir kokius biologinius procesus ateityje būtų galima veikti vaistais.
Problema prasideda placentoje, bet paveikia visą organizmą
Placenta palaiko ryšį tarp motinos ir vaisiaus kraujotakos. Sergant preeklampsija jos kraujagyslės gali vystytis nepakankamai, o audiniai patirti deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą. Tuomet placenta į motinos kraują išskiria signalus, kurie trikdo kraujagyslių vidinio sluoksnio veiklą, didina uždegimą ir kelia kraujospūdį.
Naujame darbe mokslininkai išskyrė tris tarpusavyje susijusias grandis: stresą patiriančias placentos ląsteles, sutrikusią kraujagyslių funkciją ir pernelyg aktyvų imuninį atsaką. Šios grandys nėra visiškai naujos, tačiau tyrimas padeda jas sujungti į nuoseklesnį ligos mechanizmo vaizdą ir išryškina konkrečius galimus terapinius taikinius.
Kodėl naujų gydymo būdų reikia?
Šiuo metu gydytojai gali mažinti kraujospūdį, stebėti motiną bei vaisių ir, esant didelei rizikai, spręsti dėl gimdymo laiko. Tačiau vienintelis būdas galutinai sustabdyti preeklampsijos priežastį yra placentos pašalinimas gimdymo metu. Jei komplikacija prasideda per anksti, tenka sudėtingai derinti motinos saugumą ir kuo ilgesnį vaisiaus brendimą gimdoje.
Vaistas, galintis saugiai sumažinti placentos stresą, normalizuoti kraujagyslių signalus ar sureguliuoti pernelyg stiprų imuninį atsaką, teoriškai galėtų atitolinti ligos progresavimą. Vis dėlto nėštumo metu naujų vaistų saugumui taikomi ypač aukšti reikalavimai: poveikis turi būti įvertintas ne tik motinai, bet ir vaisiaus raidai.
Tai dar nėra pacientėms prieinamas vaistas
Tyrimo rezultatai apibūdina galimus taikinius, o ne patvirtintą gydymą. Prieš klinikinį pritaikymą būtini papildomi laboratoriniai darbai, gyvūnų modeliai ir kruopščiai suplanuoti žmonių tyrimai. Taip pat preeklampsija nėra viena vienoda liga – ankstyvos ir vėlyvos formos, gretutinės ligos bei individuali rizika gali būti susijusios su skirtingais mechanizmais.
Nėščiajai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos, jei atsiranda stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, staigus veido ar rankų tinimas, dusulys arba labai aukštas kraujospūdis. Kartais preeklampsija nesukelia aiškių simptomų, todėl reguliarūs nėštumo patikrinimai ir kraujospūdžio matavimas išlieka pagrindinė ankstyvo nustatymo priemonė.
Naujasis tyrimas suteikia pagrindą optimizmui, nes padeda pereiti nuo bendro ligos aprašymo prie tikslesnių molekulinių priežasčių. Tačiau realus gydymo pokytis priklausys nuo to, ar pasirinkti taikiniai pasirodys veiksmingi ir saugūs klinikiniuose tyrimuose.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.