Socialiniai tinklai savaime nėra liga, tačiau kai jų naudojimas tampa sunkiai kontroliuojamas ir pradeda trukdyti miegui, mokslams ar santykiams, gali atsirasti sveikatos problemų. Rugpjūčio 7 dieną JAMA aprašytas ilgalaikis tyrimas nustatė, kad probleminio socialinių tinklų naudojimo padidėjimą lydėjo nedidelis tėvų pastebėtų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo simptomų sustiprėjimas.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Populiaciniame tyrime dalyvavo beveik 11 300 vaikų iš 21 JAV centro. Pradžioje jiems buvo 9–10 metų, o stebėjimas truko penkerius metus. Patys vaikai vertino probleminį socialinių tinklų naudojimą, o tėvai pranešė apie ADHD būdingus simptomus. Tais metais, kai vaikas nurodydavo daugiau sunkiai valdomo naudojimo nei jam įprasta, vėliau dažniau pastebėtas simptomų padidėjimas.
Ryšys ryškiau matytas maždaug 14–16 metų amžiuje ir tarp berniukų. Vis dėlto poveikis buvo mažas ir laikinas. Tyrėjai ragina rezultatų nenaudoti kaip įrodymo, kad socialiniai tinklai tiesiogiai sukelia ADHD.
Ką reiškia „probleminis“, o ne tiesiog ilgas naudojimas?
Vien ekrano valandų skaičius neatskleidžia visos situacijos. Probleminiam naudojimui būdingas jausmas, kad negalima sustoti, nesėkmingi bandymai riboti laiką, nuolatinis galvojimas apie platformas, konfliktai šeimoje ir svarbių veiklų apleidimas. Vienas paauglys gali ilgai naudotis telefonu mokymuisi ar bendravimui be didelės žalos, o kitam trumpesnis laikas gali būti labai trikdantis.
Ar socialiniai tinklai sukelia ADHD?
ADHD yra neurovystymosi sutrikimas, kurio kilmę lemia daug biologinių ir aplinkos veiksnių. Dėmesio sunkumų turintys vaikai gali patys labiau ieškoti greito, nuolat besikeičiančio turinio. Kita vertus, dažni pranešimai, miego stoka ir nuolatinis dėmesio perjungimas gali sustiprinti jau esančius simptomus. Tikėtina, kad ryšys gali veikti abiem kryptimis.
Ką turėtų pastebėti tėvai?
Svarbesni už vien valandas yra pokyčiai: prastėjantis miegas, pažymiai, nuotaika, fizinis aktyvumas, santykiai ir gebėjimas atlikti užduotis be telefono. Naudinga kartu sutarti dėl ekranų neturinčio laiko valgant, mokantis ir prieš miegą, išjungti nereikalingus pranešimus ir suaugusiesiems patiems rodyti nuoseklų pavyzdį.
Staigus visiškas draudimas ne visada padeda, nes internetinis bendravimas paaugliams gali būti svarbi socialinio gyvenimo dalis. Veiksmingesnis gali būti bendras planas, aiškios ribos ir pokalbis apie tai, kokį poreikį telefonas tenkina.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu dėmesio, impulsyvumo ar hiperaktyvumo sunkumai pasireiškia keliose aplinkose ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šeimos gydytoją, pediatrą ar vaikų psichikos sveikatos specialistą. ADHD diagnozė nenustatoma pagal telefono naudojimą ar vieną klausimyną – būtinas išsamus vaiko raidos, mokymosi, miego ir emocinės būklės įvertinimas.
Kaip apie tai kalbėtis su paaugliu?
Pokalbį verta pradėti ne nuo kaltinimo, o nuo smalsumo: kada telefonas padeda, o kada trukdo? Paauglys gali kartu pasirinkti vieną realistišką pokytį – pavyzdžiui, krauti telefoną ne miegamajame, išjungti automatinius vaizdo įrašus arba nustatyti laiką vienai konkrečiai platformai. Maži išmatuojami pakeitimai paprastai tvaresni nei neapibrėžtas reikalavimas „naudotis mažiau“.
Taip pat būtina atmesti kitas dėmesio problemų priežastis: miego stoką, nerimą, depresiją, patyčias, mokymosi sunkumus, klausos ar regos problemas ir medžiagų vartojimą. Jei socialiniai tinklai naudojami bėgant nuo nemalonių emocijų, vien techninis blokavimas neišspręs pagrindinės problemos.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.