PSO ragina mažinti diagnostikos spragą: vien naujų aparatų nepakanka

Pasaulio sveikatos organizacija spalio 22 dieną paskelbė apie Pasaulinės diagnostikos koalicijos raginimą sparčiau mažinti diagnostikos paslaugų prieinamumo skirtumus. Susitikimo Pasaulio sveikatos viršūnių konferencijoje žinia buvo platesnė nei poreikis įsigyti naują tyrimų aparatą: laiku nustatyta liga turi vesti į prieinamą gydymą ir tolesnę priežiūrą. Tai sveikatos sistemos organizavimo naujiena, o ne vieno naujo diagnostinio testo veiksmingumo tyrimas.

Ką apibūdina 47 procentų rodiklis

PSO pranešime nurodoma, kad 47 procentai pasaulio gyventojų vis dar neturi galimybės laiku gauti patikimos diagnozės. Šio skaičiaus negalima pateikti kaip Lietuvos gyventojų dalies ar konkrečios ligos nenustatymo dažnio. Jis nusako pasaulinę prieinamumo problemą, o skirtingų šalių padėtis, ligų spektras ir paslaugų organizavimas labai skiriasi.

Toks rodiklis taip pat nėra konkretaus testo jautrumas. Net ir tikslus metodas nepadeda žmogui, kuris negali pasiekti tyrimo, jo neįperka arba nesulaukia rezultato. Kita vertus, vien atliktų tyrimų skaičius dar neparodo, ar jie buvo reikalingi ir ar pakeitė gydymo sprendimą. Šias prieinamumo, kokybės ir klinikinės naudos dalis verta vertinti atskirai.

Diagnostika nėra tik laboratorija

PSO diagnostikos apibrėžimas apima tiek mėginių tyrimus, tiek vaizdinimo ir kitas priemones. Tai gali būti kraujo ar šlapimo tyrimas, rentgenograma, ultragarsas, elektrokardiograma ar kraujospūdžio matavimas. Vienos priemonės naudojamos arti paciento, kitoms reikia specializuotų patalpų ir darbuotojų. Todėl visiems tyrimams netinka vienodas plėtros modelis.

Organizacija pabrėžia visos paslaugų grandinės svarbą: prevenciją, atrankinę patikrą, diagnozės nustatymą, gydymo stebėjimą ir ligų priežiūrą visuomenėje. Diagnostika reikalinga ne tik infekcijoms ar vėžiui, bet ir lėtinėms, retoms ligoms, traumoms bei negaliai vertinti. Planuojant paslaugas svarbu matyti realias skirtingų gyventojų grupių reikmes, o ne vien turimos technologijos galimybes.

Kodėl koalicija kalba apie integraciją

Pasaulinė diagnostikos koalicija oficialiai pradėta 2025 metų gegužę. Jos paskirtis – jungti skirtingas organizacijas, stiprinti bendrą supratimą apie diagnostikos spragas ir padėti jas įtraukti į nacionalinius prioritetus. Koalicija nėra nauja ligoninė ar vienas visoms valstybėms automatiškai finansuojamas tyrimų paketas.

Jos veikla aprašoma trimis kryptimis: problemą atskleidžiančiais įrodymais, politinės paramos stiprinimu ir diagnostikos integravimu į sveikatos sistemas. Atskiros darbo grupės nagrinėja darbuotojų, kokybės, tiekimo, inovacijų ir duomenų klausimus. Tai rodo, kodėl vien bendras raginimas „atlikti daugiau tyrimų“ būtų pernelyg siauras: be specialistų ir patikimos organizacijos papildoma įranga gali nepasiekti norimo rezultato.

Nacionaliniai sprendimai turi remtis poreikiu

Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija WHA76.5 ragina šalis svarstyti nacionalines diagnostikos strategijas ir stiprinti integruotus tinklus. Joje taip pat minimi būtinųjų tyrimų sąrašai, pritaikyti vietos aplinkybėms, bei sveikatos technologijų vertinimas. Tokia kryptis leidžia lyginti ne tik technines savybes, bet ir numatomą poveikį bei išteklių panaudojimą.

Rezoliucijoje akcentuojamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos ir kvalifikuotų darbuotojų rengimas. Tyrimo rezultato patikimumui svarbus ne vien aparato modelis: reikšmę turi tinkamas naudojimas, kokybės kontrolė ir gebėjimas rezultatą interpretuoti. Investicijos į šias dalis yra paslaugos plėtros dalis, o ne papildoma puošmena po įrangos pirkimo.

Dokumente raginama rinkti duomenis apie diagnostikos naudojimą ir prieinamumą. Tai svarbu vertinant, ar pokytis pasiekė tuos žmones, kuriems pagalbos labiausiai trūko. Vien sutrumpėjusi vienos įstaigos eilė dar nebūtinai atspindi viso regiono situaciją. Reikia aiškiai pasirinkti, kokią problemą sprendžiame ir kokiais rodikliais tikrinsime rezultatą.

Kaip atskirti pažangą nuo pažado

Spalio pranešimas neparodo, kad po susitikimo jau sumažėjo mirtingumas ar visose šalyse sutrumpėjo laukimas. Jame aprašyti prioritetai ir bendradarbiavimo kryptys. Todėl tokią naujieną tikslu pristatyti kaip raginimą įgyvendinti sprendimus, o ne kaip užbaigtą paslaugų reformą su jau įrodyta klinikine nauda.

Pacientui reikšmingas rezultatas atsiranda tuomet, kai tinkamas tyrimas atliekamas laiku, jo atsakymas patikimas ir yra aiški tolesnė pagalba. Sveikatos politikos vertinimui naudinga klausti, kuri grandinės dalis stringa: siuntimas, kelionė, apmokėjimas, mėginio transportas, atsakymo gavimas ar gydymo pradžia. Skirtingai problemai gali reikėti skirtingo sprendimo.

Lietuvai šis pranešimas nėra vietinių eilių ar tyrimų kokybės auditas. Norint daryti išvadas apie mūsų sistemą reikėtų atskirų nacionalinių duomenų. Tačiau jis siūlo aiškią vertinimo kryptį: diagnostikos plėtrą sieti su visa paciento kelione, o pažadus tikrinti pagal realiai pasiektą pagalbą, ne vien pagal nupirktų priemonių kiekį.

Paciento kelionė svarbesnė už aparatų skaičių

Tai galima iliustruoti hipotetiniu pavyzdžiu. Klinika įsigyja tyrimų įrangą, tačiau pacientas dar turi gauti siuntimą, atvykti, sulaukti tyrimo ir jo paaiškinimo. Jei atsakymas nepasiekia gydančio specialisto arba po jo nėra galimybės pradėti reikalingą pagalbą, vien įrangos įsigijimas neatskleidžia, kiek iš tikrųjų pagerėjo priežiūra. Šis pavyzdys nėra konkrečios Lietuvos įstaigos vertinimas.

Todėl prasminga vertinti ne tik atliktų tyrimų kiekį, bet ir visą kelią iki pagrįsto sprendimo. Didesnis tyrimų skaičius savaime neatsako, ar jie buvo tinkamai parinkti, ar rezultatai gauti laiku ir ar pacientui buvo paaiškinta, ką daryti toliau.