Nauji PSO duomenys: lėtinės ligos sudaro 74 procentus pasaulio mirčių

Spalio 2 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė atnaujintus pasaulinės sveikatos įverčius. Jie rodo, kad po pandemijos gyvenimo trukmė beveik sugrįžo į ankstesnį lygį, tačiau ligų struktūra keičiasi. Neužkrečiamosios ligos 2023 metais sudarė 74 procentus visų mirčių, palyginti su 58 procentais 2000 metais. Ši naujiena svarbi sveikatos politikai: ilgesnis gyvenimas savaime dar nereiškia daugiau sveikų metų. Naujoji duomenų publikacija aprašo ankstesnius metus, todėl jos negalima vadinti dabartinės dienos sergamumo matavimu.

Gyvenimo trukmė ir sveiki metai skiriasi

PSO vertinimu, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimstant 2023 metais siekė 73,3 metų, o 2019 metais buvo 73,4 metų. Sveiko gyvenimo trukmė 2023 metais siekė 62,8 metų ir liko 0,4 metų mažesnė nei prieš pandemiją. Pastarasis rodiklis vertina gyvenimą atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus. Tai statistinis gyventojų sveikatos matas, o ne prognozė konkrečiam žmogui. Skirtumas tarp dviejų rodiklių taip pat nereiškia, kad kiekvienas asmuo paskutinius metus neišvengiamai praleis sunkiai sirgdamas.

Šiuos vidurkius verta skaityti kaip du atskirus klausimus: kiek ilgai gyvenama ir kokia sveikata lydi tą gyvenimą. Vien pirmojo pagerėjimas neleidžia teigti, kad sumažėjo slaugos, reabilitacijos ar kasdienės pagalbos poreikis. Tokiai išvadai reikėtų papildomų duomenų apie žmonių funkcinę būklę ir paslaugų naudojimą.

Širdies ligos tebėra pirmoje vietoje

Atnaujintoje PSO mirčių priežasčių apžvalgoje išeminė širdies liga išlieka pirmoje vietoje: 2023 metais jai priskirta 9,5 milijono mirčių. Toliau rikiuojasi insultas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Aštuonios iš dešimties dažniausių mirties priežasčių yra neužkrečiamosios ligos. Į šį sąrašą taip pat patenka demencijos, diabetas, plaučių vėžys ir inkstų ligos.

Vis dėlto pasaulio vidurkis slepia didelius skirtumus. Mažų pajamų šalyse septynios iš dešimties pirmaujančių priežasčių tebėra užkrečiamosios ligos bei su motinų, naujagimių ir mitybos būkle susijusios būklės. Vadinasi, pasaulinio sąrašo nepakanka vienos šalies prioritetams nustatyti. Infekcijų kontrolės poreikis neišnyksta vien todėl, kad pasaulyje didėja lėtinių ligų dalis. Tai ypač svarbu vertinant pagalbos poreikį skirtinguose regionuose.

Mirčių skaičius neapima visos ligų naštos

PSO duomenų portale atskirai pateikiami pagal negalią pakoreguoti gyvenimo metai, žymimi DALY. Šis matas apima dėl ankstyvos mirties ir gyvenimo su sveikatos sutrikimais prarandamus sveiko gyvenimo metus. 2023 metais bendras pasaulinis įvertis siekė 2,9 milijardo tokių metų. Ligų naštos sąraše greta širdies ligų ir insulto matomi nugaros bei kaklo skausmai, kritimai ir kelių eismo sužalojimai.

Tai paaiškina, kodėl paslaugų planavimas vien pagal mirtingumą būtų nepilnas. Būklė gali riboti savarankiškumą, judėjimą ir darbą, nors nėra viena dažniausių mirties priežasčių. DALY nėra pacientų skaičius, todėl jo negalima tiesiogiai lyginti su diagnozuotų žmonių skaičiumi. Šie skirtingi matai papildo vienas kitą: mirtingumas padeda matyti prarastas gyvybes, ligų našta – platesnį sveikatos praradimą.

Kaip skaičiuojamas sveikatos praradimas

PSO techninėje metodikoje DALY sudaromas iš dviejų dalių. Viena vertina dėl ankstyvos mirties prarastus metus, kita – sveikatos praradimą gyvenant su ligos pasekmėmis. Pastarojoje naudojamas būklės paplitimas ir atitinkamas sveikatos sutrikimo svoris, atsižvelgiama į kelių būklių buvimą kartu. Rodiklis padeda palyginti labai skirtingas ligas, tačiau nėra žmogaus vertės ar jo gyvenimo prasmingumo matas.

Metodikoje pabrėžiamas ir neapibrėžtumas: skaičiavimai priklauso nuo duomenų bei modelio prielaidų. Todėl nedidelį skirtumą tarp šalių ar laikotarpių būtų neatsargu iš karto vadinti tikru pagerėjimu. Patikimam palyginimui svarbi ta pati rodiklio apibrėžtis ir suderinama metodika. Tai ypač aktualu skaitant senesnes naujienas, kuriose galėjo būti naudojama kita įverčių versija.

Prevencija turi apimti ir paslaugų prieinamumą

PSO neužkrečiamųjų ligų apžvalga išskiria tabaką, nepakankamą fizinį aktyvumą, žalingą alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą ir oro taršą. Svarbūs metaboliniai veiksniai yra padidėjęs kraujospūdis, gliukozė, sutrikę kraujo lipidai ir nutukimas. Lėtinių ligų kilmė priklauso nuo genetinių, fiziologinių, aplinkos ir elgesio veiksnių derinio; jos negali būti paaiškinamos vien asmenine valia.

Organizacija pabrėžia ankstyvą nustatymą, gydymą ir paliatyviąją pagalbą, taip pat pirminės sveikatos priežiūros vaidmenį. Socialiai pažeidžiamiems žmonėms ribotas paslaugų prieinamumas gali sustiprinti sveikatos netolygumus. Praktinis šių duomenų klausimas būtų toks: ar prevencijos ir ilgalaikės priežiūros galimybės pasiekia žmones, kuriems jų labiausiai reikia? Naujas pasaulinis įvertis pats savaime neatsako, ar konkrečioje savivaldybėje paslaugų pakanka.

Ką būtina prisiminti skaitant skaičius

Įverčiai nėra vienodas visų šalių tiesioginių registrų tikslumo įrodymas. PSO nurodo, kad mirčių priežasčių duomenys kai kur fragmentiški ar nepilni, todėl jų kokybės gerinimas tebėra svarbi užduotis. Absoliutus mirčių skaičius, gyventojų amžiaus struktūra ir amžiui standartizuotas dažnis atsako į skirtingus klausimus. Šių rodiklių suplakimas gali klaidinti.

Lietuvai šie rezultatai suteikia tarptautinį kontekstą, tačiau vietinius sprendimus reikėtų grįsti nacionaliniais duomenimis. Apžvalga taip pat neįrodo vienos konkrečios gydymo priemonės veiksmingumo. Jos vertė – parodyti, kodėl šalia gyvenimo ilginimo būtina vertinti sveikatos kokybę, negalią ir tęstinės priežiūros poreikį.