Retų ligų vaistų kūrimas: FDA pradeda naujos vertinimo sistemos rengimą

Spalio 14 dieną JAV Maisto ir vaistų administracija paskelbė Retų ligų vertinimo sistemos iniciatyvą. Jos tikslas – geriau pritaikyti vaistų ir biologinių preparatų kūrimo bei vertinimo procesus mažoms, nevienalytėms pacientų grupėms. Pirmasis viešas aptarimas numatytas spalio 28 dieną. Tai proceso pradžia: pranešimas savaime nekeičia konkretaus vaisto registracijos ir neįrodo, kad gydymas taps prieinamas greičiau ar bus veiksmingesnis.

Retumas neišsprendžia įrodymų problemos

FDA aiškina, kad JAV reta laikoma liga, kuria serga mažiau nei 200 tūkstančių žmonių. Daugiau nei 30 milijonų šalies gyventojų kartu tenka tūkstančiai skirtingų retų ligų. Taigi mažas vienos diagnozės paplitimas nereiškia mažos bendros sveikatos sistemos problemos.

Tačiau bendras pacientų skaičius nepadeda paprastai surinkti didelio vienos terapijos tyrimo. Skiriasi ligos biologija, simptomų pradžia, progresavimo greitis ir galimybė keliauti į tyrimų centrą. Net ta pačia diagnoze sergantys žmonės gali būti skirtingose ligos stadijose. Todėl tyrimo planas turi atsakyti ne vien į klausimą, kiek žmonių dalyvaus, bet ir ar jų rezultatus bus įmanoma prasmingai palyginti.

Naujos iniciatyvos vertę reikės vertinti pagal tai, kaip bus sprendžiamos šios konkrečios problemos. Bendras pažadas būti lankstesniems nepasako, kokia paklaida bus priimtina ar kokio papildomo stebėjimo reikės po vaisto registracijos.

Kas iš tiesų paskelbta

FDA numato daugiau aiškumo ir nuoseklumo, ankstesnį pacientų įtraukimą, išorės ekspertų indėlį ir naujų statistinių metodų naudojimą. Taip pat minimas rizika pagrįstas gamybos kokybės ir patikrų vertinimas. Agentūra teigia išlaikysianti saugumo bei veiksmingumo standartus.

Toliau planuojamos konsultacijos ir skirtingų grupių diskusijos. Jų rezultatai galėtų lemti gairių, mokymo ar organizacinius pokyčius. Kol konkretūs pakeitimai nepatvirtinti, nereikėtų skelbti, kad JAV jau panaikino tam tikrą tyrimų reikalavimą visiems retų ligų vaistams. Viešo susitikimo data nėra būsimos registracijos data.

Ši skirtis svarbi šeimoms, ieškančioms gydymo. Reguliavimo naujiena gali pakeisti būsimų tyrimų planavimą, tačiau nesuteikia pagrindo šiandien nutraukti esamą priežiūrą, pradėti nepatvirtintą preparatą ar laikyti ankstyvą biologinį rezultatą galutine klinikine nauda.

Vienas tyrimas nereiškia bet kokio tyrimo

Atskirame FDA RDEP procese aprašoma galimybė tam tikromis aplinkybėmis remtis vienu tinkamu ir gerai kontroliuojamu tyrimu bei stipriais patvirtinamaisiais duomenimis. Numatomos siauros sąlygos: labai maža populiacija, žinomas įgimtas genetinis defektas, progresuojanti sunki liga ir tinkamų ligos eigą keičiančių alternatyvų nebuvimas. Šio proceso negalima sutapatinti su naująja platesne iniciatyva.

Patvirtinamieji duomenys gali apimti ligos mechanizmo, ikiklinikinių modelių ar kitus klinikinius duomenis. Svarstomi ir išoriniai palyginimai bei natūralios ligos eigos tyrimai. Tai nėra leidimas registruoti vaistą vien dėl to, kad laboratorijoje pakito vienas žymuo. Kiekvieno įrodymų rinkinio įtikinamumas priklauso nuo konkrečios ligos ir tyrimo klausimo.

Išorinis palyginimas ypač reikalauja atsargumo. Jei gydyti pacientai lyginami su ankstesniais įrašais, grupės gali skirtis priežiūra, amžiumi ar ligos sunkumu. Geresnė gydytos grupės baigtis tuomet nebūtinai visa priskirtina vaistui. Tyrimo metodika turi parodyti, kaip tokie skirtumai mažinami ir kokio neapibrėžtumo vis tiek lieka.

Pacientui svarbi nauda turi būti įvardyta

Biologinio žymens pokytis, funkcinio gebėjimo išsaugojimas ir ilgesnis išgyvenimas yra skirtingos baigtys. Retų ligų tyrimuose būtina aiškiai pasakyti, kuri iš jų matuota. Šeimai svarbus gebėjimas judėti ar savarankiškai atlikti kasdienes veiklas negali būti automatiškai prilygintas laboratorinio rodiklio pagerėjimui.

Pacientų dalyvavimas gali padėti pasirinkti prasmingus vertinimo kriterijus ir priimtiną tyrimo naštą. Kartu pacientų lūkesčiai nepakeičia kontrolės ir saugumo duomenų. Prasmingas įtraukimas turėtų suteikti vietos ir galimai naudai, ir nepageidaujamam poveikiui bei neatsakytiems klausimams.

Vertinant būsimos sistemos rezultatus reikėtų žiūrėti, ar mažėja neaiškumas tyrimų rengėjams, ar išsaugomas duomenų patikimumas ir ar pacientai gauna patvirtintą naudą. Vien didesnis konsultacijų ar paraiškų skaičius dar neparodo, kad terapijos geresnės.

Europoje galioja atskiras kelias

EMA nurodo kitokią retumo ribą: ne daugiau kaip penki atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų yra vienas retųjų vaistų statuso kriterijų. Taip pat vertinamas ligos sunkumas ir tinkamų diagnostikos, profilaktikos ar gydymo alternatyvų buvimas. Jei alternatyvų yra, svarbi reikšminga nauda pacientams.

Retųjų vaistų statusas skatina kūrimą, tačiau nėra pats leidimas prekiauti vaistu. Lygiai taip pat JAV naujoji iniciatyva automatiškai nepakeičia Europos registracijos, Lietuvos kompensavimo ar tiekimo. Šiuos sprendimus reikia tikrinti atskirai.

Todėl dabartinė naujiena pagrindžia atsargų lūkestį dėl aiškesnio būsimo vertinimo. Konkrečiam pacientui svarbiausi lieka patikrinti duomenys apie jo ligą, realiai vykstantį tyrimą ir siūlomos terapijos naudą bei riziką.

Kokios informacijos ieškoti toliau

Stebint iniciatyvos eigą verta atskirti konsultacijai pateiktą pasiūlymą nuo galutinės gairės. Taip pat svarbu, ar naujas dokumentas taikomas visoms retoms ligoms, ar tik aiškiai apibrėžtai jų grupei. Šie skirtumai keičia praktinę naujienos reikšmę. Skaidrus rezultatų ir likusio neapibrėžtumo pateikimas padėtų pacientams suprasti, ko realiai galima tikėtis iš konkretaus būsimo tyrimo ar registracijos sprendimo.