Robotinė totalinė kelio sąnario artroplastika nedideliame atsitiktinių imčių tyrime užtikrino tikslesnį galūnės ašies atkūrimą, mažesnį kraujo netekimą, geresnį kelio lenkimą ir mažesnį skausmą po trijų mėnesių nei įprasta manualinė operacija. Tačiau robotinė procedūra vidutiniškai truko devyniomis minutėmis ilgiau, o ilgalaikis jos pranašumas dar neįrodytas.
Tyrimas paskelbtas 2026 metų rugpjūčio žurnalo The Knee numeryje. Totalinė kelio artroplastika yra vienas veiksmingiausių pažengusio kelio osteoartrito gydymo būdų, kai skausmas ir judėjimo ribotumas nebereaguoja į konservatyvų gydymą. Vis dėlto dalis pacientų po operacijos lieka nepatenkinti dėl skausmo, ribotos funkcijos ar lūkesčių neatitinkančio rezultato.
Ką operacijos metu daro robotinė sistema?
Robotinė sistema pati paciento neoperuoja ir nepakeičia chirurgo. Ji padeda suplanuoti kaulo pjūvius, įvertinti galūnės ašį, implantų padėtį ir minkštųjų audinių balansą. Chirurgas kontroliuoja visus veiksmus, o technologija suteikia papildomus matavimus bei mechaninį tikslumą.
Teoriškai tikslesnė komponentų padėtis gali lemti stabilesnį, natūraliau judantį sąnarį ir mažesnį netolygų implanto dėvėjimąsi. Tačiau radiologinis tikslumas nebūtinai automatiškai virsta pacientui juntamu funkcijos pagerėjimu, todėl svarbūs klinikiniai ir ilgalaikiai palyginimai.
Tyrime dalyvavo 68 pacientai
Perspektyviame vieno centro tyrime 68 pacientai atsitiktine tvarka paskirti į dvi vienodo dydžio grupes. Trisdešimt keturiems atlikta robotinė artroplastika naudojant ROSA sistemą, o kitiems 34 – įprasta manualinė kelio sąnario keitimo operacija.
Tyrėjai vertino operacijos trukmę, perioperacinį kraujo netekimą, galūnės mechaninę ašį, kelio judesių amplitudę, skausmą ir pacientų pateiktus KOOS bei SF-36 klausimynų rezultatus. Tai buvo ankstyvų rezultatų tyrimas, todėl jis negalėjo atsakyti, ar robotika pailgina implanto tarnavimo laiką.
Kokie rezultatai nustatyti?
Robotinė operacija vidutiniškai truko devyniomis minutėmis ilgiau. Kita vertus, šioje grupėje nustatytas mažesnis perioperacinis kraujo netekimas. Galūnės ašies nuokrypis po robotinės procedūros vidutiniškai siekė vieną laipsnį, o po manualinės – du laipsnius.
Robotinės grupės pacientai pasiekė didesnį kelio lenkimą: vidutiniškai 122,8 laipsnio, palyginti su 114,7 laipsnio kontrolinėje grupėje. Po trijų mėnesių skausmo balas pagal dešimties balų VAS skalę buvo 1,0 robotinės ir 2,0 manualinės artroplastikos grupėje.
Abiejose grupėse reikšmingai pagerėjo kelio funkcija ir gyvenimo kokybė. Dauguma KOOS bei SF-36 rezultatų tarp grupių nesiskyrė, išskyrus geresnį socialinio funkcionavimo rodiklį robotinės operacijos grupėje. Tyrimo laikotarpiu neužregistruota komplikacijų, pakartotinių operacijų ar perėjimo nuo robotinės prie manualinės technikos.
Ką reiškia vieno balo skausmo skirtumas?
Statistiškai reikšmingas skirtumas nebūtinai kiekvienam pacientui bus vienodai pastebimas. Skausmo vertinimas yra individualus, jam įtakos turi reabilitacija, priešoperacinė būklė, lūkesčiai ir gretutinės ligos. Todėl vien šio rezultato nepakanka teigti, kad robotinė operacija visiems yra geresnė.
Taip pat svarbu, kad tyrimas buvo nedidelis ir atliktas vienoje ligoninėje. Rezultatams įtakos galėjo turėti konkrečios komandos patirtis, pasirinktas implantas ir robotinė platforma. Kitose gydymo įstaigose operacijos trukmė ar funkciniai rezultatai gali būti kitokie.
Ar pacientui verta rinktis robotinę operaciją?
Sprendimą lemia ne vien technologija. Didelę reikšmę turi tinkamos indikacijos, chirurgo patirtis, kruopštus planavimas, infekcijų prevencija ir nuosekli reabilitacija. Robotinė sistema gali padėti tiksliau atlikti techninę operacijos dalį, bet negali garantuoti rezultato ar pašalinti visų komplikacijų.
Prieš operaciją verta klausti ne tik, ar ligoninė naudoja robotą, bet ir kiek tokių procedūrų komanda atlieka, kokios alternatyvos siūlomos, ko tikėtis per pirmuosius mėnesius ir kokių rezultatų galima realistiškai siekti. Reikalingi didesni daugiacentriai tyrimai ir ilgesnis stebėjimas, kad paaiškėtų, ar ankstyvi pranašumai išlieka bei pateisina papildomas technologijos sąnaudas.
Ką dar turės parodyti tolesni tyrimai?
Pacientui svarbiausia ne vien rentgenogramoje pamatuotas kampas, bet galimybė vaikščioti, lipti laiptais, miegoti be skausmo ir grįžti prie mėgstamos veiklos. Todėl ateities tyrimuose reikėtų vertinti ne tik komponentų padėtį, bet ir kliniškai reikšmingus funkcijos skirtumus, pasitenkinimą bei pakartotinių operacijų dažnį po penkerių ar dešimties metų.
Ekonominis vertinimas taip pat būtinas. Robotinei sistemai reikia įrangos, priežiūros, vienkartinių priemonių ir darbuotojų mokymo. Galima nauda būtų didesnė, jei ankstyvesnis atsistatymas trumpintų gydymą, mažintų komplikacijas ar pailgintų implanto tarnavimą. Šis 68 pacientų tyrimas tokių išvadų padaryti negali.
Galiausiai, robotinė artroplastika nėra viena vienoda procedūra. Skirtingos sistemos naudoja nevienodus vaizdus, planavimo algoritmus ir galūnės ašies filosofijas. Vienos platformos rezultatai neturėtų būti nekritiškai perkeliami visoms kitoms technologijoms.
Šaltinis: originalus tyrimo tekstas žurnale „The Knee“.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje.