Vyresnio amžiaus žmogaus dislokuotas šlaunikaulio kaklo lūžis dažnai gydomas klubo sąnario hemiartroplastika – pakeičiama šlaunikaulio galva ir kaklas, o natūrali gūžduobė paliekama. Operaciją galima atlikti keliomis prieigomis, kurios skiriasi tuo, tarp kokių raumenų patenkama į sąnarį ir kokios struktūros išsaugomos. Norvegijoje atliktas randomizuotas tyrimas palygino dvi raumenis tausojančias strategijas: SPAIRE ir tiesioginę priekinę prieigą.
Kas yra SPAIRE?
SPAIRE pavadinimas apibūdina užpakalinę prieigą, kuria siekiama išsaugoti kriaušinį ir vidinį užtvarinį raumenis, o išorines struktūras operacijos pabaigoje atkurti. Metodas Norvegijoje populiarėja: 2024 m. juo atlikta apie 18 proc. šalies hemiartroplastikų po šlaunikaulio kaklo lūžių. Tačiau iki šiol aukštos kokybės palyginamųjų duomenų buvo nedaug.
Tiesioginė priekinė prieiga pasiekia klubo sąnarį tarp raumenų grupių iš priekinės pusės. Teoriškai abi strategijos gali mažinti minkštųjų audinių pažeidimą ir palengvinti ankstyvą mobilizaciją, tačiau praktinis pranašumas turi būti patvirtintas pacientams svarbiais rezultatais.
158 pacientų randomizuotas tyrimas
Dviejuose Norvegijos ligoninių centruose į tyrimą įtraukti 158 pacientai, kuriems dėl dislokuoto šlaunikaulio kaklo lūžio atlikta hemiartroplastika. Vidutinis amžius buvo 79 metai, 59 proc. dalyvių buvo moterys. Po 79 pacientus atsitiktine tvarka operuoti SPAIRE arba tiesiogine priekine prieiga. Rezultatus po operacijos, po trijų ir dvylikos mėnesių rinko paskyrimo nežinoję kineziterapeutai.
SPAIRE operacija vidutiniškai truko 52 minutes, tiesioginė priekinė – 63 minutes. Skirtumas siekė maždaug devynias minutes ir buvo statistiškai reikšmingas. Tačiau svarbiausi funkciniai rezultatai nesiskyrė. Po 12 mėnesių vidutinis Harris klubo funkcijos balas buvo 86 SPAIRE ir 88 priekinės prieigos grupėje; 2,3 balo skirtumas nebuvo nei statistiškai, nei kliniškai įtikinamas.
Kliniškai svarbių skirtumų nenustatyta ir kituose pacientų nurodomuose rodikliuose nė vienu vertinimo metu. Per stebėjimą devynios pakartotinės operacijos dėl komplikacijų atliktos aštuoniems pacientams. Tyrimas nebuvo pakankamai didelis patikimai įvertinti retų komplikacijų, pavyzdžiui, išnirimo, skirtumus.
Pasirinkimą gali lemti chirurgo patirtis
Rezultatai rodo, kad abi prieigos gali užtikrinti gerą funkciją, o SPAIRE nėra akivaizdžiai pranašesnė už tiesioginę priekinę prieigą. Kita vertus, SPAIRE operacija šiame tyrime buvo trumpesnė ir gali būti patraukli chirurgams, įpratusiems dirbti užpakaline kryptimi, bet norintiems labiau išsaugoti minkštuosius audinius.
Operacinės prieigos pasirinkimas priklauso ne vien nuo teorinių anatominių privalumų. Svarbi chirurgo ir komandos patirtis, paciento kūno sudėjimas, lūžio ypatybės, implantas ir ligoninės ankstyvos mobilizacijos protokolas. Naujos technikos mokymosi laikotarpis pats gali paveikti operacijos trukmę ir komplikacijas.
Tyrimas suteikia praktišką žinią: nebūtina manyti, kad viena moderniai skambanti prieiga automatiškai garantuos geresnę vienų metų funkciją. Daug svarbiau saugiai atlikta operacija, stabilus implantas, komplikacijų prevencija ir ankstyvas paciento kėlimas. Didesni tyrimai dar turės išsiaiškinti, ar atskiroms pacientų grupėms kuri nors prieiga suteikia apčiuopiamą pranašumą.
Originalus šaltinis: JBJS Open Access randomizuotas tyrimas.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje.
