Senėjimas nėra vien tolygus ir lėtas visų organų dėvėjimasis. Naujas žmogaus smegenų audinio tyrimas rodo, kad vidutiniame ir vyresniame amžiuje hipokampo – atminčiai ir mokymuisi svarbios srities – imuninė aplinka gali patirti ryškų persitvarkymą. Šis atradimas padeda geriau suprasti, kodėl amžius yra didžiausias demencijos rizikos veiksnys, tačiau kol kas neįrodo, kad nustatytas ląstelių pokytis tiesiogiai sukelia Alzheimerio ligą.
Kas vyksta su mikroglija?
Mikroglija vadinamos pagrindinės centrinės nervų sistemos imuninės ląstelės. Jos stebi smegenų aplinką, šalina pažeistas struktūras, dalyvauja sinapsių priežiūroje ir reaguoja į infekciją ar traumą. Ilgą laiką manyta, kad dar embriono laikotarpiu atsiradusios mikroglijos geba atsinaujinti ir išlieka visą žmogaus gyvenimą.
NIH remta JAV mokslininkų grupė išanalizavo 40 neurologiškai sveikų, 20–95 metų amžiaus žmonių pomirtinį hipokampo audinį. Tyrėjai nustatė, kad maždaug tarp 50 ir 75 metų įprastų mikroglijos ląstelių palaipsniui mažėjo. Jų vietoje daugėjo ląstelių, turinčių stipresnius uždegiminius požymius ir savybių, panašių į iš periferinio kraujo kilusias imunines ląsteles.
Kaip pavyko pamatyti ląstelių kilmę?
Vien genų aktyvumo tyrimo gali nepakakti: jis parodo, ką ląstelė daro konkrečiu momentu, bet ne visada atskleidžia, iš kur ji atsirado. Todėl mokslininkai derino vienos ląstelės genų raiškos analizę su epigenetiniais žymenimis ir trimatės genomo struktūros tyrimu. Epigenetiniai pėdsakai gali išsaugoti informaciją apie ląstelės istoriją, net jei dabartinis jos elgesys primena kito tipo ląstelę.
Toks kelių metodų derinys leido pastebėti ne tik uždegiminę būseną, bet ir galimą imuninių ląstelių tapatybės bei kilmės pasikeitimą. Tyrime taip pat nustatyta, kad su amžiumi blogėjo kai kurių kraujo ir smegenų barjerą palaikančių ląstelių būklė. Įvairiuose smegenų ląstelių tipuose matyti koordinuoti genomo erdvinės organizacijos sutrikimai, galintys keisti genų reguliaciją.
Ką tai gali reikšti atminčiai?
Hipokampas yra viena svarbiausių sričių formuojant naujus prisiminimus. Lėtinis uždegimas ir kraujo bei smegenų barjero silpnėjimas jau seniai siejami su neurodegeneracinėmis ligomis. Naujas darbas pasiūlo konkretų laikotarpį ir ląstelinį procesą, kuris galėtų prisidėti prie didėjančio pažeidžiamumo. Tačiau ryšys dar nėra priežastinis: audiniai buvo tirti po mirties, o tyrimas negalėjo stebėti tų pačių žmonių ląstelių pokyčių bėgant metams.
Be to, 40 mėginių yra nedidelė grupė, nors kiekvienas mėginys ištirtas itin detaliai. Žmonių gyvenimo būdas, infekcijos, vartoti vaistai ir kitos ligos taip pat gali veikti smegenų imunitetą. Todėl negalima iš vieno biologinio atradimo nuspręsti, kad kiekvieno žmogaus smegenyse tiksliai sulaukus 50 metų įvyksta vienodas lūžis.
Ar šį procesą galima sustabdyti?
Šiuo metu nėra patvirtinto gydymo, skirto būtent šiame tyrime aprašytam ląstelių persitvarkymui. Pirmiausia mokslininkai turės išsiaiškinti, kodėl mažėja įprastų mikroglijų, ar jas pakeičiančios ląstelės iš tikrųjų atkeliauja iš kraujo ir ar jos daro žalą, ar bando kompensuoti kitus senėjimo procesus. Tik tuomet būtų pagrįsta ieškoti vaistinių taikinių.
Praktinė žinia šiandien yra santūri: atradimas plečia smegenų senėjimo žemėlapį, bet nėra naujas diagnostinis testas. Kasdienę demencijos riziką ir toliau verta mažinti kontroliuojant kraujospūdį, judant, nerūkant, gydant klausos sutrikimus ir palaikant socialinį bei protinį aktyvumą. Naujas tyrimas gali padėti ateityje kurti tikslesnes priemones, kurios išsaugotų smegenų imuninių ląstelių pusiausvyrą.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija. Originalų tekstą rasite čia: originalo nuoroda.
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.