Chirurgija

Sustiprinto sveikimo programa po sudėtingų vaikų urologinių operacijų sutrumpino gydymą ligoninėje

Aštuonių centrų tyrime ERAS programa po sudėtingų apatinių šlapimo takų rekonstrukcijų sutrumpino hospitalizaciją nuo 8 iki 5,3 dienos ir 74 proc. sumažino opioidų vartojimą.

Sudėtingos apatinių šlapimo takų rekonstrukcijos vaikams ir jauniems žmonėms gali būti susijusios su ilga hospitalizacija, žarnyno veiklos sulėtėjimu, infekcijomis ir dideliu opioidinių analgetikų poreikiu. Aštuoniuose vaikų centruose įgyvendinta sustiprinto sveikimo po operacijos programa parodė, kad standartizuota daugiadalykė priežiūra gali paspartinti sveikimą ir sumažinti komplikacijų skaičių.

Kas yra ERAS?

ERAS – tai ne vienas vaistas ar viena procedūra, o tarpusavyje suderintų priemonių rinkinys prieš operaciją, jos metu ir po jos. Programos tikslas – sumažinti fiziologinį operacijos stresą, išvengti nereikalingo badavimo ir invazinių priemonių, palaikyti tinkamą skysčių balansą, anksti pradėti judėti bei valgyti ir skausmą kontroliuoti keliais skirtingais būdais.

Pediatrinės urologijos PURSUE programą sudarė 20 įrodymais pagrįstų elementų. Ji pritaikyta pacientams, kuriems atliekamas šlapimo pūslės didinimas, kateterizuojamo kanalo suformavimas, šlapimo pūslės kaklelio procedūros ar kitos sudėtingos rekonstrukcijos, dažnai susijusios su neurogenine šlapimo pūsle.

Tyrime – vaikai ir jauni suaugusieji

2017–2022 metais aštuoniose JAV vaikų ligoninėse perspektyviai stebėti 4–24 metų pacientai. 153 ERAS programoje gydyti pacientai pagal 18 klinikinių rodiklių buvo palyginti su 153 panašiais pacientais, operuotais tuose pačiuose centruose per penkerius metus iki programos įdiegimo. Abiejų grupių amžiaus mediana buvo apie dešimt metų.

Programos laikymasis aiškiai pagerėjo: įprastos priežiūros laikotarpiu pacientui vidutiniškai pritaikyti 8 iš 20 numatytų elementų, o įdiegus ERAS – 16. Tai rodo, kad sudėtingą protokolą buvo įmanoma nuosekliai taikyti skirtingose ligoninėse.

Trumpesnė hospitalizacija ir mažiau opioidų

Medianinė gydymo ligoninėje trukmė sumažėjo nuo 8 iki 5,3 dienos. Pooperacinis opioidų vartojimas sumažėjo 74 procentais, tačiau didžiausi pacientų nurodyti skausmo balai nepadidėjo. Tai svarbu, nes mažesnis opioidų kiekis gali sumažinti mieguistumą, pykinimą, vidurių užkietėjimą ir kvėpavimo slopinimo riziką.

Bendras komplikacijų dažnis per 90 dienų sumažėjo nuo 72,5 iki 60,1 procento. Tuo pat metu nepadaugėjo apsilankymų skubiosios pagalbos skyriuje, pakartotinių hospitalizacijų ar pakartotinių operacijų. Pacientai po operacijos buvo stebėti bent vienus metus.

Kokie priežiūros pokyčiai galėjo padėti?

Centrai atsisakė dalies rutininio ilgo badavimo, ilgo intraveninių skysčių skyrimo, nazogastrinių zondų ir opioidais pagrįstos analgezijos. Daugiau dėmesio skirta ankstyvam maitinimui, tinkamam skysčių balansui, kelių grupių neopioidiniams skausmo kontrolės būdams, žarnyno funkcijos paruošimui ir suderintam chirurgo, anesteziologo, slaugytojų bei šeimos veiksmų planui.

Vaikams, turintiems neurogeninę šlapimo pūslę ar žarnyną, labai svarbus individualus pasirengimas. Tyrime nedalyvavo pacientai, kurių neurogeninis žarnyno sutrikimas iki operacijos nebuvo tinkamai kontroliuojamas. Todėl rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikomi kiekvienam sudėtingam pacientui.

Kodėl rezultatus reikia vertinti atsargiai?

Tyrimas nebuvo atsitiktinių imčių. ERAS pacientai lyginti su ankstesniais, istoriniais kontroliniais pacientais, todėl dalį skirtumo galėjo lemti per laiką pasikeitusi chirurginė technika, personalo patirtis ar kitos priežiūros naujovės. Statistinis poravimas sumažino, bet visiškai nepanaikino tokios paklaidos.

Be to, programa vertinta dideliuose specializuotuose vaikų centruose, kuriuose per metus atliekamas pakankamas šių retų operacijų skaičius. Mažesnėms ligoninėms gali reikėti papildomų išteklių, mokymų ir aiškaus pacientų nukreipimo kelio.

Klinikinė reikšmė

Rezultatai rodo, kad pooperacinį sveikimą lemia ne vien chirurgo technika. Nuosekli visa paciento kelionė – pasirengimas, anestezija, skysčiai, mityba, mobilizacija, skausmo kontrolė ir išrašymo planas – gali sutrumpinti hospitalizaciją, mažinti opioidų poreikį ir komplikacijas.

Tėvams ir pacientams verta iš anksto klausti, ar gydymo centras taiko struktūruotą sustiprinto sveikimo protokolą ir kaip bus kontroliuojamas skausmas, maitinimas, kateterių priežiūra bei grįžimas į namus. Konkretus planas visada pritaikomas pagal operaciją, gretutines ligas ir vaiko funkcinius poreikius.


Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.

Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamasurgery/fullarticle/2853287

Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.

MedNews.lt – Nacionalinės medikų asociacijos projektas.