Klubo sąnario endoprotezavimas yra viena dažniausių ir sėkmingiausių ortopedinių operacijų, tačiau kraujo netekimas išlieka svarbi ankstyvojo pooperacinio laikotarpio problema. Rugsėjo 8 dieną žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas rodo, kad traneksamo rūgšties skyrimas dviem būdais – į veną prieš operaciją ir vietiškai prieš užveriant žaizdą – gali sumažinti pooperacinį drenavimą, palyginti su vien intravenine doze.
Kaip atliktas tyrimas?
Perspektyviajame lyginamajame tyrime dalyvavo 60 pacientų, kuriems dėl osteoartrito atliktas pirminis becementis klubo sąnario keitimas. Analizei tinkami buvo 58 dalyviai, po 29 kiekvienoje grupėje. Viena grupė prieš operaciją gavo 1 gramą traneksamo rūgšties į veną. Kita grupė gavo tokią pačią intraveninę dozę ir papildomai 2 gramus preparato vietiškai operacinėje srityje užveriant žaizdą.
Traneksamo rūgštis slopina fibrino krešulio irimą, todėl padeda sumažinti kraujavimą. Ji jau plačiai naudojama sąnarių endoprotezavimo operacijose, tačiau optimalus skyrimo būdas ir kelių būdų derinio saugumas tebėra tiriami. Šiame darbe krešėjimas buvo vertinamas rotacine tromboelastometrija (ROTEM) prieš operaciją, jos metu ir praėjus valandai po operacijos.
Drenavimo apimtis sumažėjo daugiau kaip perpus
Vidutinė per dreną pasišalinusio skysčio apimtis kombinuoto skyrimo grupėje buvo 166,9 mililitro, o vien intraveninės dozės grupėje – 376,2 mililitro. Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Kraujo perpylimo prireikė dviem pacientams kombinuotoje grupėje ir penkiems pacientams intraveninėje grupėje, tačiau dėl mažos imties šis skirtumas statistinio reikšmingumo nepasiekė.
Hemoglobino sumažėjimas pirmą ir antrą parą abiejose grupėse buvo panašus. Gydymo ligoninėje trukmė kombinuoto skyrimo grupėje buvo šiek tiek trumpesnė – vidutiniškai 7,6, palyginti su 8,3 dienos. Rezultatas buvo ties statistinio reikšmingumo riba, todėl jo negalima laikyti galutiniu įrodymu.
Ką parodė krešėjimo tyrimai?
ROTEM rodikliai skirtingais matavimo momentais išliko stabilūs ir tarp grupių reikšmingai nesiskyrė. Tyrėjai nenustatė laboratorinių padidėjusio krešumo požymių. Taip pat nefiksuota giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos ar didelių žaizdos komplikacijų. Vis dėlto 58 pacientų tyrimas yra per mažas, kad patikimai atmestų retas tromboembolines komplikacijas.
Klinikinė reikšmė ir ribotumai
Rezultatai palaiko dvigubo skyrimo galimybę pacientams, kuriems atliekamas pirminis klubo sąnario endoprotezavimas. Mažesnė drenavimo apimtis gali supaprastinti ankstyvą priežiūrą, tačiau pati savaime nebūtinai reiškia mažesnį bendrą kraujo netekimą ar mažesnę komplikacijų riziką. Sprendžiant dėl protokolo svarbu vertinti paciento trombozių riziką, inkstų funkciją, vartojamus antikoaguliantus ir kitus veiksnius.
Tyrimas atliktas viename centre, grupės buvo nedidelės, o stebėjimo laikotarpis pirmiausia skirtas ankstyvoms baigtims. Nebuvo pakankamos statistinės galios įvertinti retas nepageidaujamas reakcijas ar patikimai palyginti transfuzijų dažnį. Todėl išvadas turėtų patvirtinti didesni daugiacentriai atsitiktinių imčių tyrimai.
Traneksamo rūgšties dozavimą, skyrimo būdą ir tinkamumą konkrečiam pacientui visada nustato atsakingas gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę situaciją ir galiojančius gydymo protokolus.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: Scientific Reports
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.