Po ortopedinės infekcijos operacijos sisteminių antibiotikų ne visada gali reikėti vartoti kelias savaites. Tarptautinis SOLARIO tyrimas parodė, kad pacientams, kuriems operacijos metu į infekcijos vietą buvo implantuotas vietinių antibiotikų nešiklis, ne ilgesnis kaip 7 dienų sisteminis antibiotikų kursas pagal gydymo nesėkmę per 12 mėnesių nebuvo blogesnis už bent 4 savaičių kursą.
Kodėl tai svarbu
Kaulų ir sąnarių infekcijos gydomos sudėtingai: dažnai reikia chirurgiškai pašalinti infekuotus audinius, kartais keisti implantą, o po operacijos ilgai skiriami į veną arba per burną vartojami antibiotikai. Ilgesnis gydymas gali būti būtinas, tačiau jis taip pat didina nepageidaujamų reiškinių, vaistų sąveikų, žarnyno mikrobiotos pažeidimo ir antimikrobinio atsparumo riziką. Pacientui tai gali reikšti ilgesnį gydymą ligoninėje, veninį kateterį ir daugiau kontrolinių tyrimų.
Vietinių antibiotikų nešikliai leidžia didelę vaisto koncentraciją sukurti tiesiai operuotoje srityje. Tyrėjai kėlė klausimą, ar po tokios procedūros vis dar būtinas įprastas kelių savaičių sisteminis gydymas.
Kaip atliktas SOLARIO tyrimas
Į daugiacentrį atvirą ne mažesnio veiksmingumo tyrimą įtraukti suaugusieji, kuriems operuota ortopedinė infekcija ir implantuotas vietinių antibiotikų nešiklis. Dalyviai atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes: vienai sisteminiai antibiotikai skirti ne ilgiau kaip 7 dienas, kitai – bent 4 savaites. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo aiški gydymo nesėkmė per 12 mėnesių.
Į pagrindinę analizę įtraukti 500 pacientų. Trumpesnėje grupėje gydymo nesėkmė nustatyta 12,0 proc., ilgesnėje – 13,2 proc. pacientų. Skirtumas atitiko iš anksto nustatytą ne mažesnio veiksmingumo ribą. Analizės, atliktos su 497 įtrauktais ir 457 protokolo laikęsi pacientais, davė panašius rezultatus.
Mažiau su gydymu susijusių simptomų
Iki šeštos savaitės simptomų, kurie galėjo būti susiję su antibiotikais, patyrė 17,2 proc. trumpesnio kurso grupės ir 45,2 proc. ilgesnio kurso grupės pacientų. Absoliutus skirtumas siekė 28 procentinius punktus. Tai svarbi išvada, nes ilgesnis kursas nebūtinai suteikė papildomą apsaugą, tačiau aiškiai dažniau buvo siejamas su galimais nepageidaujamais reiškiniais.
Rezultatai nereiškia, kad visiems pacientams po kaulų ar sąnarių infekcijos operacijos antibiotikus galima nutraukti po savaitės. Tyrime taikyta konkreti strategija: atlikta chirurginė infekcijos kontrolė ir naudoti vietinių antibiotikų nešikliai. Sprendimui svarbūs sukėlėjas, operacijos pobūdis, pašalinto audinio apimtis, likę implantai, paciento imuninė būklė, kraujotaka ir klinikinė eiga.
Ką tai gali pakeisti praktikoje
Tyrimas suteikia pagrindą gydymo komandai svarstyti trumpesnę sisteminę terapiją tinkamai atrinktiems pacientams. Tai galėtų sumažinti su vaistais susijusią žalą, veninių kateterių komplikacijas, gydymo naštą ir antimikrobinio atsparumo spaudimą. Ypač svarbus infekcinių ligų specialisto, ortopedo traumatologo ir klinikinio mikrobiologo bendras sprendimas.
Prieš keisdami vietinius protokolus centrai turėtų įvertinti, ar jų chirurginė taktika ir vietinių antibiotikų naudojimas atitinka tyrimo sąlygas. Būtina užtikrinti mikrobiologinių mėginių paėmimą, židinio kontrolę ir stebėjimą po operacijos. Jei infekcijos požymiai išlieka, yra bakteriemija arba nepasiekta patikima židinio kontrolė, gydymo trukmė gali būti kitokia.
Ką turėtų žinoti pacientas
Antibiotikų trukmės negalima keisti savarankiškai. Trumpesnis kursas šiame tyrime buvo gydymo plano dalis po specializuotos operacijos, o pacientai buvo stebimi. Jeigu po išrašymo didėja skausmas, paraudimas, tinimas, pradeda tekėti sekretas, pakyla temperatūra ar blogėja bendra būklė, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Vis dėlto SOLARIO rezultatai rodo aiškią pažangą: kai infekcijos židinys tinkamai sutvarkomas chirurgiškai ir vaistas pristatomas vietiškai, daliai pacientų gali pakakti trumpesnio, saugesnio sisteminio gydymo.
Kuo šis tyrimas skiriasi nuo ankstesnių duomenų
Ankstesnės antibiotikų trukmės rekomendacijos dažnai rėmėsi stebėjimo duomenimis, ekspertų nuomone ir skirtingais chirurginiais metodais gydytų pacientų grupėmis. SOLARIO tyrimo stiprybė – atsitiktinis pacientų paskirstymas ir iš anksto apibrėžtas gydymo nesėkmės vertinimas. Tyrimas taip pat atspindi šiuolaikinę vietinio vaisto pristatymo strategiją, kai antibiotiku užpildoma ertmė ar negyvas tarpas po infekuotų audinių pašalinimo.
Ne mažesnio veiksmingumo tyrimas neįrodo, kad trumpas kursas visais atvejais yra geresnis. Jis rodo, kad konkrečiomis tyrimo sąlygomis gydymo nesėkmės rizika neviršijo nustatytos priimtinos ribos. Todėl svarbus ne vien dienų skaičius, bet visa gydymo grandinė: tinkamai atlikta operacija, mikrobiologinė diagnostika, tinkamai parinktas vietinis ir sisteminis antibiotikas bei nuoseklus paciento stebėjimas.
Kam rezultatų negalima pritaikyti automatiškai
Atsargiai išvadas reikia taikyti pacientams, kuriems infekcijos židinio nepavyko visiškai pašalinti, yra nekontroliuojama kraujo infekcija, sunkus imuniteto slopinimas ar neįprasti sukėlėjai. Tyrimo rezultatai taip pat nepakeičia atskirų rekomendacijų stuburo, diabetinės pėdos ar tam tikroms protezų infekcijoms. Šiose situacijose gydymo planą lemia ne tik operacija, bet ir infekcijos anatomija bei sukėlėjo jautrumas.
Praktinis kitas žingsnis būtų tyrimo rezultatus patikrinti platesnėse pacientų grupėse ir sveikatos sistemose, taip pat nustatyti, kuriems sukėlėjams bei operacijų tipams trumpinimas yra patikimiausias. Tokie duomenys galėtų padėti parengti tikslesnius, pagal riziką pritaikytus antibiotikų vartojimo algoritmus.
Šaltinis: The New England Journal of Medicine, DOI 10.1056/NEJMoa2506756.