Naujas perspektyvus tyrimas rodo, kad individualiai pritaikytos UCBL ortozės gali objektyviai pakeisti pėdos apkrovos pasiskirstymą vaikams, turintiems lanksčią plokščiapėdystę. Tačiau autoriai vertino biomechaninius rodiklius, o ne ilgalaikę deformacijos korekciją ar gyvenimo kokybę.
Ką tyrė mokslininkai?
Rugsėjo mėnesio žurnale „Journal of Pediatric Orthopaedics B“ paskelbtame tyrime dalyvavo 90 vaikų nuo 4 iki 16 metų. Visiems buvo nustatyta lanksti plokščiapėdystė, o tris mėnesius jie naudojo UCBL tipo ortozes. Šios standesnės, pagal pėdą formuojamos ortozės apgaubia kulną ir vidurinę pėdos dalį, todėl siekiama geriau kontroliuoti užpakalinės pėdos padėtį ir paremti išilginį skliautą.
Prieš gydymą ir po trijų mėnesių vaikams atlikta pedobarografija – tyrimas, kuriuo matuojamas pėdos spaudimas stovint ir einant. Vertintas ne vien didžiausias spaudimas, bet ir kontakto plotas, jėgos pasiskirstymas skirtingose pėdos zonose bei pokyčiai judesio metu.
Kokie rezultatai?
Po ortozių naudojimo statistinio vertinimo metu nustatytas mažesnis spaudimas daugiausia vidurinėje ir priekinėje pėdos dalyse. Taip pat sumažėjo didžiausias priekinės pėdos spaudimas, pėdos kontakto plotas ir kai kurie jėgos rodikliai. Einant spaudimas sumažėjo pirštų ir vidinėje priekinės pėdos dalyje abiejose kojose; kai kuriose kitose zonose pokyčiai buvo nevienodi.
Šie duomenys svarbūs todėl, kad plokščiapėdystė nėra vien statiškai matomas „žemas skliautas“. Simptomus gali lemti ir tai, kaip apkrova pasiskirsto žingsnio metu. Pedobarografija leidžia pamatyti funkcinius pokyčius, kurių ne visada galima įvertinti vien apžiūrint pėdą ar matuojant jos kampus.
Ką tai reiškia praktiškai?
Tyrimas patvirtina, kad UCBL ortozės per palyginti trumpą laiką gali pakeisti pėdos biomechaniką. Vis dėlto nereikėtų išvadų suprasti taip, kad ortozės būtinos kiekvienam vaikui, kurio skliautas atrodo žemas. Lanksti plokščiapėdystė vaikystėje dažna, ypač mažesniame amžiuje, ir nemaža dalis vaikų nejaučia skausmo ar funkcinių sunkumų.
Ortozės dažniausiai svarstomos tada, kai yra skausmas, greitas nuovargis, eisenos ar fizinio aktyvumo sunkumai, ryškus kulno nukrypimas ar kitos klinikinės problemos. Sprendimas turėtų būti priimamas įvertinus simptomus, amžių, pėdos lankstumą, avalynę ir visos apatinės galūnės biomechaniką. Vien spaudimo žemėlapis diagnozės nepakeičia.
Kokie tyrimo ribotumai?
Darbas neturėjo kontrolinės grupės, todėl negalima tiksliai pasakyti, kokią dalį pokyčių lėmė ortozės, o kokią – natūrali raida, aktyvumo pokyčiai ar matavimo variacija. Stebėjimas truko tik tris mėnesius. Tyrimas taip pat neatsako, ar biomechaniniai pokyčiai išlieka nutraukus ortozių naudojimą, ar sumažina skausmą ir ar pakeičia pėdos struktūrą ilgalaikėje perspektyvoje.
Vis dėlto 90 vaikų imtis ir objektyvūs statiniai bei dinaminiai matavimai suteikia naudingų duomenų. Autoriai siūlo pedobarografiją vertinti kaip papildomą būdą stebėti ortozės poveikį, o ne kaip vienintelį gydymo sėkmės kriterijų.
Originalus šaltinis: „Static and dynamic pedobarographic evaluation after UCBL orthoses in pediatric patients with foot arch disorder“.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo „MedNews.lt“ redakcija. Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.
