Vaistų tyrimai be gyvūnų: reguliuotojai skatina patikimas alternatyvas

Vaistų reguliuotojai ragina sparčiau diegti moksliškai pagrįstas alternatyvas bandymams su gyvūnais. Spalio 1 dieną Europos vaistų agentūros (EMA) pristatytas tarptautinės reguliuotojų koalicijos ICMRA pareiškimas apima visą žmonėms skirtų vaistų kelią: nuo ankstyvo kūrimo iki registracijos ir vėlesnės kokybės kontrolės. Pagrindinė sąlyga aiški – keičiant metodus turi būti išlaikyta įrodymų kokybė ir pacientų saugumas.

Tai nėra pranešimas apie staigų visų bandymų uždraudimą. Reguliuotojai kalba apie laipsnišką perėjimą, kuriame kiekvienai užduočiai reikės tinkamo ir patikimo metodo. Todėl naujieną svarbu vertinti kaip mokslinės bei reguliavimo praktikos kryptį, o ne pažadą, kad viena laboratorinė technologija iškart pakeis visus ankstesnius tyrimus.

Keičiasi metodai, išlieka įrodymų poreikis

ICMRA pareiškime nurodomos įvairios alternatyvos: fizikiniai ir cheminiai tyrimai, ląstelių sistemos, sudėtingesni trimačiai modeliai bei kompiuterinis modeliavimas. Galima pasitelkti ir dirbtiniu intelektu grindžiamą duomenų analizę. Vis dėlto metodo naujumas savaime neparodo, kad jis patikimai atsakys į konkretų klausimą apie vaisto saugumą.

Koalicija pabrėžia, kad alternatyvos turi būti moksliškai validžios ir tinkamos reguliavimo vertinimui. Vienais atvejais reikės atskiro metodo patvirtinimo ar kvalifikavimo, kitais jo pagrįstumas gali būti vertinamas konkretaus vaisto registracijos procedūroje. Toks požiūris leidžia skirti technologijos potencialą nuo įrodymų, kad ji jau tinkama apibrėžtai paskirčiai.

Redakciniu požiūriu svarbus skirtumas tarp laboratorinio modelio ir klinikinio rezultato. Ląstelių reakcija gali padėti nagrinėti biologinį procesą, tačiau vien jos nepakanka pasakyti, kad vaistas padės pacientui. Tą pačią atsargą reikia taikyti kompiuterinei prognozei: įtikinamas modelio vaizdas dar nėra patvirtintas gydymo veiksmingumas žmonėms.

Trys principai ir jų praktinė reikšmė

EMA savo informacijoje paaiškina vadinamuosius 3R principus: gyvūnų naudojimo pakeitimą alternatyvomis, naudojamų gyvūnų skaičiaus mažinimą ir procedūrų tobulinimą, kad būtų mažiau streso bei kančios. Jei pakeisti metodo kol kas neįmanoma, lieka pareiga mažinti naudojimą ir gerinti sąlygas, išlaikant moksliškai tinkamus rezultatus.

Agentūra prie naujų metodų priskiria ląstelėmis paremtas sistemas ir kompiuterinį modeliavimą. EMA taip pat teikia mokslines gaires, sudaro galimybę anksti aptarti inovacijas ir bendradarbiauja su kitais reguliuotojais. Tai svarbu kūrėjams, nes metodą reikia planuoti kartu su jo vertinimo kriterijais, o ne tikėtis, kad bet kuri techninė naujovė bus priimta automatiškai.

Bendras principas skaitytojui paprastas: kiekvienas metodas turi turėti aiškiai apibrėžtą paskirtį. Viena sistema gali padėti atsakyti į tam tikrą toksinio poveikio klausimą, tačiau neapimti visų organizmo procesų. Todėl vertinant mokslinę pažangą verta klausti, ką modelis patikrina, ko nepatikrina ir su kokiais duomenimis palygintas.

Didelė galimybė – gamybos serijų kontrolė

EMA naujajame pranešime išskiria gamybos serijų išleidimo kontrolę kaip sritį, kur alternatyvų pritaikymas galėtų ypač sumažinti gyvūnų naudojimą. Reguliuotojai raginami skatinti tokių metodų kūrimą ir persvarstyti reikalavimus. Bandymas su gyvūnais turėtų būti leidžiamas tik moksliškai pagrindus, kad lygiavertės ar geresnės alternatyvos nėra.

Agentūra taip pat nurodo, kad nuo 2015 iki 2023 metų bendras gyvūnų naudojimų skaičius farmacijos reguliavimo tikslams per metus sumažėjo maždaug perpus. Tai konkretaus laikotarpio ir paskirties rodiklis. Jo negalima perskaityti kaip teiginio, jog visame pasaulyje ar visose biomedicinos srityse bandymų jau liko perpus mažiau.

Šis atskyrimas padeda išvengti pernelyg plačių išvadų. Pažanga vienoje kokybės kontrolės procedūroje gali būti reikšminga, nors kitam saugumo klausimui dar reikėtų papildomų įrodymų. Todėl bendrą kryptį prasminga vertinti kartu su konkrečių metodų taikymo apimtimi, o ne vien pagal optimistišką antraštę.

JAV planas ir tarptautinis suderinimas

JAV Maisto ir vaistų administracijos veiksmų plane dėl ikiklinikinių saugumo tyrimų taip pat nagrinėjami žmogaus biologiją atspindintys modeliai, organų lustai ir kompiuterinės priemonės. Plane išskiriama monokloninių antikūnų kūrimo sritis ir numatomas etapinis alternatyvių metodų vertinimas. Tai JAV reguliavimo iniciatyva, todėl jos negalima automatiškai laikyti tapačiu Europos registracijos reikalavimu.

Skirtingų jurisdikcijų suderinimas svarbus todėl, kad vaistai dažnai kuriami kelioms rinkoms. Jei tą patį patikimą metodą vienas reguliuotojas priima, o kitas reikalauja papildomo ankstesnio bandymo, gali likti dubliavimas. Bendras mokslinių kriterijų supratimas padėtų naujas technologijas taikyti nuosekliau, kartu neatsisakant nepriklausomo saugumo vertinimo.

Pacientui ši kryptis kol kas nesuteikia naujos gydymo galimybės savaime. Svarbiausias būsimos pažangos matas bus metodų patikimumas konkrečioje paskirtyje, aiškios jų ribos ir pakankami duomenys sprendimams apie vaistą. Humanesnė tyrimų praktika ir saugi medicina turi būti vertinamos kartu: naujovės vertė atsiskleidžia tada, kai jos pažadai pagrindžiami patikrinamais rezultatais.

Vertinant ateities pranešimus, verta ieškoti ne vien technologijos pavadinimo, bet ir aiškaus palyginimo: kokį ankstesnį bandymą ji pakeičia, kokiai vaistų grupei tinka ir kas patikrino jos rezultatus. Svarbu atskirti laboratorinės sistemos sukūrimą, mokslinį validavimą ir reguliuotojo priėmimą. Šie etapai gali vykti skirtingu metu. Todėl naujo modelio pristatymas yra pažangos signalas, tačiau jo taikymo ribos turi būti įvardytos taip pat aiškiai kaip galimos naudos pacientams ir tyrimų praktikai.