Virtuali realybė sumažino nerimą implantuojant širdies prietaisus, tačiau nepakeitė nuskausminimo

Virtualios realybės akiniai gali būti papildoma priemonė nerimui mažinti implantuojant širdies elektrinius prietaisus. Žurnale „JACC: Advances“ paskelbtame atsitiktinių imčių tyrime jų naudojimas pagerino nerimo rodiklį, tačiau reikšmingo skausmo skirtumo nenustatyta. Darbas internete paskelbtas rugsėjį ir įtrauktas į spalio numerį, todėl jo nederėtų pristatyti kaip šiandien pirmą kartą paskelbto atradimo.

Ką parodė naujasis tyrimas

Vokietijos Eseno centre suaugusieji buvo tiriami atliekant širdies prietaisų implantaciją su vietine nejautra ir pagal poreikį skiriama sedacija. Tyrimas buvo atviras: dalyviai žinojo, ar naudoja akinius. Nerimo pokyčio skirtumas pagal STAI skalę buvo 4,63 balo VR naudai; 95 procentų pasikliautinasis intervalas siekė nuo 0,18 iki 9,09 balo, p reikšmė buvo 0,041.

Papildomas midazolamas skirtas 28,6 procento VR grupės ir 60 procentų kontrolinės grupės dalyvių. Tai antrinis rezultatas. Keturiems žmonėms akinius teko nuimti dėl išliekančio nerimo. Pooperacinių nerimo duomenų trūko vienuolikai dalyvių. Vienas centras, neaklas vertinimas ir trūkstami duomenys riboja išvadas. Tyrimas neįrodė mažesnės komplikacijų rizikos ar universalaus poveikio kiekvienam pacientui.

Skirtingose procedūrose rezultatai nevienodi

Kitas atsitiktinių imčių darbas, ReViCTO, vertino VR atliekant lėtinės visiškos vainikinės arterijos okliuzijos intervenciją. Jame dalyvavo 59 žmonės. Didžiausio procedūros metu patirto nerimo vidurkis buvo 3,23 balo VR grupėje ir 3,75 kontrolinėje grupėje pagal dešimties balų skalę. Skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas; p reikšmė siekė 0,472.

Tame darbe taip pat nenustatyta reikšmingo skausmo ar raminamųjų poreikio sumažėjimo. Vis dėlto daugelis VR naudojusių dalyvių būtų sutikę ją išbandyti dar kartą. Šie rezultatai padeda suprasti, kad priemonės priimtinumas ir jos vidutinis gydomasis poveikis nėra tas pats. Be to, skirtingos procedūros, vertinimo skalės ir vertinimo laikas neleidžia paprastai sudėti dviejų tyrimų rezultatų. Vieno palankaus darbo negalima paversti teiginiu, kad akiniai mažina nerimą per visas kardiologines intervencijas.

Paciento patirtis nėra vien prietaiso klausimas

Ankstesniame kokybiniame tyrime Kinijos ligoninėje kalbinti 17 širdies prietaisų implantaciją patyrusių pacientų ir 20 medicinos darbuotojų. Pokalbiuose išryškėjo saugumo, pasitikėjimo, žmogiško rūpesčio ir skirtingo informacijos poreikio temos. Kai kuriems žmonėms procedūros paaiškinimas padėjo, kitiems pernelyg išsamūs operacijos komentarai didino įtampą.

Tai interviu tyrimas, todėl jo rezultatai neparodo, kiek procentų visų pacientų patiria vieną ar kitą sunkumą. Jie padeda atkreipti dėmesį į individualų bendravimą. Redakciniu vertinimu, nauja technologija neturėtų išstumti paprasto klausimo, ar žmogui patogu ir ar jis nori daugiau paaiškinimų. Akinių naudojimas gali būti pasirinkimas, tačiau paciento poreikiai netampa mažiau svarbūs vien todėl, kad procedūrų kambaryje atsirado nauja įranga.

Šio kokybinio darbo vertė yra galimybė išgirsti, kaip procedūrą apibūdina patys žmonės. Jo nereikia skaityti kaip technologijų palyginimo: dalyvių pasakojimai neįrodo, kad VR būtų geriausias atsakymas į jų patirtus sunkumus. Tačiau jie siūlo kitą klausimą praktikai: kokią informaciją ir pagalbą žmogus nori gauti konkrečiu momentu? Bendravimas gali būti pritaikytas jo poreikiui, nesuteikiant vienodo informacijos kiekio visiems ir nevertinant tylėjimo kaip patvirtinimo, kad viskas gerai.

Kaip pasirengti širdies prietaiso implantacijai

JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas pacientams rekomenduoja iš anksto aptarti alergijas, vartojamus vaistus ir kraują skystinančias priemones. Taip pat verta išsiaiškinti, kada nustoti valgyti ar gerti, ar tęsti įprastus vaistus, kiek laiko planuojama būti ligoninėje ir kaip vyks sveikimas. Šie klausimai sprendžiami su gydančia komanda, o ne pagal bendrą interneto naujieną.

Institutas paaiškina, kad skirtingiems stimuliatoriams naudojamos skirtingos implantavimo procedūros. Įprasto laidinio prietaiso elektrodai per venas nukreipiami į širdį, o generatorius įdedamas po oda. Epikardinio prietaiso elektrodai tvirtinami prie širdies paviršiaus ir procedūrai taikoma bendroji nejautra. Todėl tyrimo apie vietinę nejautrą rezultatai negali automatiškai būti pritaikyti visoms širdies operacijoms. Pacientui svarbu žinoti, kokia procedūra numatyta būtent jam.

Jeigu numatomi vaistai, padedantys atsipalaiduoti ar užmigti, institutas pataria iš anksto pasirūpinti žmogumi, kuris padėtų grįžti namo. Išvykimo laikas priklauso nuo procedūros ir sveikatos būklės. Todėl dienos planą geriau suderinti prieš atvykstant, užuot sprendus transporto ar pagalbos klausimus jau po intervencijos.

Papildoma galimybė, o ne pažadas atsisakyti vaistų

Praktiškai VR reikėtų vertinti kaip galimą papildomą pasirinkimą, kai procedūros komanda gali užtikrinti tinkamą stebėjimą ir bendravimą. Palankus nerimo skalės rezultatas savaime nereiškia, kad žmogus nejaus skausmo ar kad neprireiks raminamojo vaisto. Nerimo valdymas, nuskausminimas ir procedūros saugumas turi būti vertinami atskirai, nes vieno rodiklio pagerėjimas nepakeičia kitų.

Ši naujiena taip pat nepatvirtina, kad konkreti VR sistema jau naudojama Lietuvos ligoninėse ar kompensuojama pacientams. Toks prieinamumas šiame straipsnyje nepatikrintas. Su gydytoju galima aptarti papildomas komforto priemones, tačiau nereikėtų savarankiškai keisti paskirtų vaistų ar nejautros plano. Tolimesni tyrimai turėtų parodyti, kuriems žmonėms ir kokiomis sąlygomis tokia pagalba duoda kliniškai reikšmingą naudą.