Greitas kraujavimo sustabdymas ir tinkama transfuzija yra vieni svarbiausių sunkios traumos gydymo elementų. „JAMA Network Open“ paskelbta JAV traumų centrų analizė rodo, kad reanimacijai vis dažniau naudojamas mažo anti-A ir anti-B antikūnų titro O grupės visas kraujas. Nuo 2020 iki 2024 metų jo panaudojimas tarp tirtų transfuzijų išaugo nuo 8,1 iki 25,1 procento.
Kodėl grįžtama prie viso kraujo?
Visame kraujyje viename maišelyje išlieka eritrocitai, plazma ir trombocitai. Alternatyva – atskirai perpilti komponentus, stengiantis išlaikyti subalansuotą jų santykį. Abi strategijos siekia atkurti deguonies pernešimą, krešėjimo veiksnius ir trombocitus, kurių netenkama masyviai kraujuojant.
Visas kraujas gali supaprastinti pirmąsias reanimacijos minutes: reikia mažiau atskirų produktų, lengviau išlaikyti subalansuotą sudėtį ir sumažėja paruošimo žingsnių. Tačiau jo atsargos ribotos, svarbūs kraujo grupių suderinamumo protokolai, laikymo sąlygos ir aiškūs atrankos kriterijai.
Išanalizuotos nacionalinės tendencijos
Tyrėjai vertino sunkiai sužeistus pacientus, kuriems dėl hemoraginio šoko buvo pradėta transfuzija. Subalansuotos komponentinės transfuzijos apibrėžtos pagal plazmos ir eritrocitų santykį, o atskirai nagrinėtas viso kraujo skyrimas. Analizė apėmė 2018–2024 metų laikotarpį ir daugelį skirtingo lygio JAV traumų centrų.
Bendra subalansuotos komponentinės arba viso kraujo transfuzijos dalis padidėjo nuo 12,4 procento 2018 metais iki 37,6 procento 2024 metais. Didžiąją augimo dalį paaiškino visas kraujas. Komponentinė subalansuota transfuzija tuo metu išliko gana stabili – maždaug 12–16 procentų.
Ligoninė galėjo lemti daugiau nei paciento požymiai
Nors viso kraujo taikymas plito, tarp traumų centrų išliko labai dideli skirtumai. Autorių vertinimu, 2024 metais du panašios būklės pacientai vien dėl gydymo įstaigos galėjo turėti daugiau kaip tris kartus besiskiriančią tikimybę gauti subalansuotą transfuziją ar visą kraują.
Pasirinkimas siejosi su sužalojimo sunkumu, kraujavimo stabdymo procedūromis, transportavimu sraigtasparniu, ligoninės dydžiu ir kitais veiksniais. Vis dėlto net ir įvertinus pacientų bei įstaigų charakteristikas didelė variacija neišnyko. Tai rodo, kad svarbi vietinė kraujo banko logistika, komandos patirtis ir protokolai.
Tyrimas neįrodė, kad vienas būdas geresnis
Šio darbo tikslas buvo aprašyti praktiką, o ne atsitiktinai paskirstyti pacientus skirtingoms transfuzijos strategijoms. Todėl iš rezultatų negalima daryti išvados, kad visas kraujas visais atvejais sumažina mirtingumą ar komplikacijas geriau už tinkamai subalansuotus komponentus.
Sunkiausi pacientai gali dažniau gauti tam tikrą gydymą vien dėl būklės, todėl paprastas baigčių palyginimas būtų klaidinantis. Be to, registrų duomenys ne visada tiksliai atspindi transfuzijos laiką, kraujavimo šaltinį, individualią krešėjimo būklę ir visus kartu taikytus gydymo veiksmus.
Ką tai reiškia traumų sistemoms?
Didėjantis viso kraujo naudojimas rodo, kad civilinė medicina perima dalį karinės medicinos patirties. Tačiau vien produkto turėjimas negarantuoja geresnio rezultato. Reikalingi greito išdavimo procesai, personalo mokymai, temperatūros kontrolė, kraujo grupės keitimo taisyklės ir nuolatinis kokybės vertinimas.
Pacientui svarbiausia ne tai, kokio pavadinimo kraujo produktas naudojamas, o ar greitai atpažintas gyvybei pavojingas kraujavimas, pradėtas subalansuotas gaivinimas ir chirurginiu ar intervenciniu būdu sustabdytas kraujavimo šaltinis. Tyrimas išryškina galimybę suvienodinti traumų centrų praktiką ir kartu surinkti tvirtesnius duomenis apie klinikines baigtis.
Kas vyksta pirmosiomis traumos minutėmis?
Transfuzija yra tik viena žalos kontrolės gaivinimo dalis. Komanda vienu metu stabdo išorinį kraujavimą, ieško vidinio kraujavimo šaltinio, šildo pacientą, koreguoja kalcio trūkumą ir organizuoja skubią operaciją ar intervencinę radiologiją. Užsitęsusi hipotermija, acidozė ir krešėjimo sutrikimas gali sudaryti pavojingą uždarą ratą.
Daugelyje centrų masyvios transfuzijos protokolas aktyvuojamas dar prieš gavus visus laboratorinius rezultatus, remiantis sužalojimo mechanizmu, kraujospūdžiu, pulsu, ultragarso duomenimis ir numanomu kraujo netekimu. Vėliau gydymas tikslinamas pagal hemoglobiną, fibrinogeną, trombocitus ir viskoelastinius krešėjimo tyrimus, jei jie prieinami.
Visas kraujas turi logistinių apribojimų
Traumų centruose dažniausiai naudojamas mažo titro O grupės visas kraujas, kad būtų sumažinta pavojingos nesuderinamumo reakcijos rizika. Vis dėlto „universalus“ nereiškia visiškai nerizikingas. Kraujo bankas turi tikrinti antikūnų titrus, valdyti ribotą galiojimo laiką ir nuspręsti, kuriems pacientams šį produktą rezervuoti.
Mažesnėms ligoninėms ar greitosios medicinos pagalbos tarnyboms sunkiau išlaikyti atsargas, nes dalis vienetų gali likti nepanaudota. Galimi sprendimai – kraujo rotacija tarp įstaigų, bendri regioniniai protokolai ir tikslus sunaudojimo auditas. Tyrime nustatyti skirtumai tarp centrų gali atspindėti ne vien gydytojų pasirinkimą, bet ir produkto prieinamumą.
Ateities tyrimai turėtų palyginti ne tik mirtingumą, bet ir laiką iki transfuzijos, sunaudotų produktų kiekį, trombozines komplikacijas bei išgyvenimą su gera funkcine būkle. Tokie duomenys padėtų nustatyti, kuriems pacientams viso kraujo strategija duoda didžiausią naudą.
Standartizuoti regioniniai duomenys leistų atskirti, kada mažesnis viso kraujo naudojimas yra pagrįstas, o kada jį lemia vien logistinės kliūtys. Bendri registrai taip pat padėtų palyginti skirtingas ligonines sąžiningiau, atsižvelgiant į pacientų sunkumą ir transportavimo laiką. Tokia analizė svarbi prieš investuojant į naujas atsargas ar keičiant nacionalinius masyvios transfuzijos protokolus.
Rengiant publikaciją naudotos dirbtinio intelekto priemonės. Turinį peržiūrėjo MedNews.lt redakcija.
Originalus tekstas: https://jamanetwork.com/journals/jamanetworkopen/fullarticle/2853782
Iliustracija sukurta naudojant dirbtinį intelektą.